Lietuvoje vieši „Jo Šventenybė" Šri Šri Ravi Šankaras iš Indijos. Tai tas pats guru, kurio įkurtai organizacijai „Gyvenimo menas" 2020 m. buvo užtrenktos Vilniaus mokyklų durys. Mat žmonės pasakojo, kad organizacija - kaip sekta. Bet štai praėjus trejiems metams, „Jo Šventenybė" pats atvyko į Lietuvą. Vyksta susitikimai su guru. Jo organizacijoje dešimtmetį praleidusi moteris įspėja - tai veikia kaip narkotikai.
Antradienį skelbėme, kad po penkių metų pertraukos į Lietuvą atvyko Šri Šri Ravi Šankaras. Pirmą dieną susitikimas su juo vyko koncertų salėje „Compensa". Likus dienai iki renginio, buvo išpirkti beveik visi bilietai, kurių kaina svyravo nuo 60 iki 250 eurų. Vaikai buvo įleidžiami nemokamai.
O kitą dieną vyko diena su „Jo Šventenybe", kur medituojama ir kviečiama artimiau pabendrauti su guru. Šios dienos Belmonte kaina - 60 eurų. Vaikai iki 12 m. buvo įleidžiami nemokamai.
Primename, kad Šri Šri Ravi Šankaro organizacija „Gyvenimo menas" Lietuvoje nuskambėjo 2020 m. pradžioje, kai „Vakaro žinios" paviešino, jog ji rengė projektus 60-yje Vilniaus apskrities mokyklų. Projektas sveikatinimo temomis buvo skirtas 2-12 klasių moksleiviams.
Tačiau žurnalistams buvę organizacijos nariai liudijo, kaip mokymuose paveikiamas žmogaus mąstymas ir netgi lygino organizaciją su sekta. Žmonės įspėjo tėvus neleisti į tokius užsiėmimus savo vaikų. Dalis mokslininkų šią labdaros ir paramos fondo statusu Lietuvoje veikiančią organizaciją taip pat priskiria prie religinių bendruomenių.
Paviešinus šią informaciją, iš ES lėšų finansuotas projektas buvo nutrauktas. Pati organizacija tuomet viešai teigė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija klaidina visuomenę, neatitinka tikrovės ir daro žalą visame pasaulyje veikiančios organizacijos reputacijai.
Beje, dar 2009 m. Lietuvos mokslininkė, VDU profesorė Milda Ališauskienė buvo parengusi mokslinį tyrimą, kuriame analizavo „Gyvenimo meno" organizacijos veiklą ir remdamasi surinkta informacija padarė išvadas, pagal kurias organizaciją priskyrė naujiesiems religiniams judėjimams.
Po pastarojo skandalo, 2021 m. balandį organizacijos pavadinimas buvo pakeistas iš Baltijos „Gyvenimo meno" labdaros ir paramos fondas į labdaros ir paramos fondas „The art of living Lietuva".
Komentuoja buvusi ilgametė organizacijos narė Vėtrė ANTANAVIČIŪTĖ:
- Po tiek skandalų guru vėl grįžo į Lietuvą ir rengia viešus renginius. Ar Jus tai nustebino?
- Gal kažkiek nustebino, kad po paskutinio skandalo, tai vis tiek vyksta. Bet Lietuvoje yra daug organizacijos narių, kažkas eina ir iš smalsumo. Aš pati buvau viena iš organizatorių per tokius atvažiavimus ir žinau, kaip ten viskas vyksta iki smulkmenų. Ruošiau guru miegamąjį, tvarkėme jį ir puošėmė iki „nudurnėjimo". Patalynė turėjo būti tik šilkinė, daugybė visokių reikalavimų. Tad aš tikrai ne iš nuogirdų apie tai žinau.
Kai aš dar buvau organizacijoje, prieš tokius renginius net vyko specialūs mokymai, kuriuose iš Indijos atvykusi viena moteris pasakojo, kaip kas turi būti. Tas kursas yra tikras košmaras, kuriame suluošinami žmonės. Ten vieni iš kitų turi tyčiotis, žeminti, negražiai kalbėti. Tokiu būdu būdavome ruošiami jo atvažiavimui, kad jam atvykus visi „ant ausų stovėtume".Tam sutelkiamos didžiulės pajėgos.
Be to, labai daug dedama į reklamą ir propagandą. Gali būti meluojama, kiek žmonių buvo. Pavyzdžiui, aš esu buvus viename organizacijos jubiliejuje Indijoje, kur buvo sakoma, kiek daug žinomų žmonių atvažiavo. Nors tikrų dvasinių lyderių ten nebuvo. Viskas kaip kažkokia butaforija. Melo ten yra labai daug. Pats tas guru sudievinimas, tai yra sektos požymis.
- Lietuvoje susitikimų metu matėme ir žinomų žmonių, tokių kaip V.Landsbergis.
- Taip, guru labai mėgsta pritraukti žinomų žmonių, apsistatyti jais, kad patvirtintų savo svarbą. Anksčiau būdavo organizuojamas atvažiavimas taip, kad guru ir susitiktų su aukštais politikais. Nežinau, ar šį kartą buvo taip. Įdomu, ar po paskutinio skandalo niekas nepasimokė.
Jis juk buvo net nominuotas Nobelio taikos premijai. Nors Indijoje tokių gurų yra ant kiekvieno kampo. Jis nėra kažkuo išskirtinis, pasirinkimas ten labai platus. Žmonės dažniausiai „pasimauna" ant tokių dalykų, nes domisi tik teigiama informacija. Internete rašoma, kaip čia viskas puiku. Nes labai dideli pinigai mokami, kad neigiamos informacijos būtų kuo mažiau. O kai jau randi, tai atsiveria didžiuliai klodai.
Yra visa bendruomenės grupė, kurioje yra organizaciją palikę nariai. Ten skelbiama, kaip visi pinigai eina į guru šeimos biudžetą ir įvairūs kiti dalykai. Po tokių renginių kaip Lietuvoje pinigų jis turės daug, lagaminais išveža.
- Kai prabilote apie savo patirtį organizacijoje viešai, sulaukėte kritikos?
- Gavau daugybę laiškų, kaip aš drįsau apkaltinti ir neva nieko nežinau. Bet gi aš iš patirties viską papasakojau. O kodėl mokyklos tada sutiko dalyvauti? Nes šiais laikais jau niekas nemąsto. Svarbu, kad popieriukai būtų tvarkingi. Aš puikiai žinau, kaip tie popieriukai padaromi. Ne tik šioje organizacijoje.
Gal tie, kas ateina ten ir pabūna tik kokius bazinius kursus, gal jiems viskas ir gerai. O mes, kurie ten ardavome kas dešimt, kas penkiolika metų, susidūrėme su visomis įmanomomis organizacijos virtuvėmis. Tuomet supranti, kas yra sektantizmas - kai tu patenki į tam tikrą burbulą, tau nuolat „pudrinamos smegenys" ir tu nebegyveni normalaus gyvenimo. Kiek ten žmonių išsiskyrė, šeimas prarado. Tų istorijų yra įvairių.
Tu tarnauji mokytojui. O kai važiuoji paskui jį į kokią Vokietiją plauti indų, dar ir susimokėti turi. Tai yra kaip tam tikra vergovė. Yra daugybė žmonių, kurie praleido daug metų organizacijoje, o paskui iš jos išėjo.
- Esate sakiusi, kad per užsiėmimus matėte, kaip moteris išprotėjo, o kitas žmogus nusipjovė nosį.
- Tai buvo kursų metu, vyko tam tikras ritualas. Kiek atsimenu, tai moteriai buvo sakoma laikytis toliau nuo šio ritualo, ji nepaklausė ir rezultatas buvo prastas. Manau, ji jau buvo prastos psichinės būsenos, bet kad ten nutinka tokių dalykų, tiesa. Kaip kad ir nutiko tam žmogui, kuris nusipjovė nosį.
Reikia suprasti, kad žmonės, kurie neturi problemų, dažniausiai gyvena savo gyvenimus ir neina į tokius renginius. O psichinės problemos čia užaštrinamos.
Taip, kad ten nevyksta jokie stebuklai. Mano draugei, kuri sirgo vėžiu, buvo sakoma, kad ji nesigydytų, o vyktų į Indiją. Deja, ji mirė. Nes jeigu tu sergi, tau reikia gydytis. Niekas, kas tikėjosi, kad Indijoje įvyks kažkoks stebuklas, to nesulaukė.
- Šiuo metu įvairios meditacijos ir kelionės į save yra labai populiarios. Kaip neapsigauti ir nepatikėti šarlatanu?
- Manau, kad nėra, kaip nuo to apsisaugoti. Tiksliau, turbūt visi turime savo gumbus įsistatyti. Aš nesigailiu, kad buvau ten, nes tai man suteikė patirties ir antrą kartą aš jau neįkliūčiau. Tam, kad susivoktum, turi su tuo susidurti.
Tos kvėpavimo metodikos veikia taip, kad kvėpuodamas tu pajunti euforijos jausmą. Tai kaip tam tikras opiumas liaudžiai. Tu ten kaifuoji, o paskui grįžti į savo įprastą gyvenimą, tada darosi sunku, todėl daug žmonių negali iš to išeiti. Veikia kaip narkotikai. Vieni narkotikus vartoja, kiti pas guru vaikšto. Mokyklose vieni prekiauja narkotikais, kiti kvėpavimo praktikomis. Efektas - lygiai tas pats.