Viena iš projekto autorių, Darbo partijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė „Vakaro žinioms" sakė, kad tokią pataisą parengti paskatino būtinybė pagelbėti pensinio amžiaus žmonėms, kurie lieka gyventi vieni ir kurie sudaro nemažą vienišų žmonių Lietuvoje dalį.

„ES esame ketvirti iš visų ES valstybių pagal 65 m. ir vyresnių žmonių skaičių, kuriems gresia arba kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį. Vienišų vyresnių (65 metų ir vyresnių) asmenų skurdo lygis yra dar aukštesnis. Būsto apgyvendinimo išlaidos dažnai yra labai svarbios žemas pajamas turintiems namų ūkiams, ypač našliams, kurie liko vieni ūkyje be sutuoktinio. Kaip vienas iš variantų sumažinti žemiau skurdo ribos gyvenančių pensinio amžiaus žmonių skaičių būtų galimybė gauti vienišam žmogui mirusio sutuoktinio senatvės arba netekto nedarbingumo didesnę pensiją", - paaiškino parlamentarė.

Ji akcentavo, kad galimybė pensinio amžiaus žmogui pasirinkti didesnę mirusio sutuoktinio pensiją suteiktų galimybę gyventi oriau, o valstybė dėl to nepatirtų jokių papildomų išlaidų. Netgi priešingai - šeimai, mirus vienam jos narių, mokėtų viena pensija mažiau.

Kaipgi pataisa veiktų praktiškai? Pasak I.Kačinskaitės-Urbonienės, didesnę mirusio sutuoktinio pensiją senjoras galėtų pasirinkti tik tuo atveju, jei nuo santuokos iki mirties praėjo ne mažiau nei metai. Sutuoktinio pensijos mokėjimas būtų nutrauktas likusiam gyvam susituokus pakartotinai arba pačiam pradėjus gauti didesnę pensiją. Ir dar vienas svarbus aspektas - pasirinkus sutuoktinio pensiją bus netenkama teisės į našlio (našlės) pensiją.

„Paraleliai Seime šiuo metu svarstoma galimybė gauti vienišo žmogaus išmoką, kuri būtų mokama pensinio amžiaus žmonėms nepriklausomai, ar jie tapo našliais, ar iš viso nebuvo susituokę. Tačiau šis įstatymas galiotų savo eiga, mūsų pataisa - savo eiga.

Mūsų projektas, jei jam būtų pritarta, galiotų ir pensijų kaupimo privačiuose fonduose atveju: būtų galima pasirinkti mirusio sutuoktinio sukauptą pensiją, atsisakant savosios, jei ji mažesnė", - paaiškino Seimo narė.

Parlamentarė akcentavo, kad būtina sąlyga - santuoka. Kitaip tariant, nebūtų galima paveldėti gyvenimo draugo ar draugės pensijos (net jei buvo gyventa kartu), jei santuoka nebuvo oficialiai įtvirtinta. Tiesa, ji neatmetė galimybės, kad ateityje, įteisinus partnerystę, galbūt tai galima būtų taikyti ir partneriams. Tačiau seimūnė tam pritartų tik tuo atveju, jei partneriai būtų pripažįstami tik kaip bendras ūkis, o ne šeima.

„Mes neišradinėjame dviračio. Neužsakinėjome studijos, kaip visa tai reglamentuojama užsienio šalyse, tačiau iš kolegų žinau, kad tokia sistema, kokią siūlome mes, galioja Vokietijoje. Jei Seimas projektui po pateikimo pritars ir matys jame prasmę, užsakysime studiją Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriuje", - sakė politikė.

Socialinio draudimo esmė - mokėti įmokas, kad gautum išmokas įvykus draudiminiam įvykiui. Senatvės pensijos atveju draudiminis įvykis yra pensinis amžius. Ar nebūtų iškreipta draudimo esmė, jei būtų sudarytos sąlygos gauti išmoką už kitą žmogų? I.Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad ne.

„Reikėtų pakeisti draudiminę sampratą. Ir mes apie tai esame kalbėję, ir konservatoriai tam pritarę, kad reikia atsižvelgti į šeimų pajamas ir per tai skaičiuoti įmokas bei išmokas. Juk šeimoje bendrąja prasme vis tiek moka mokesčius ne atskiras žmogus, o visa šeima", - reziumavo I.Kačinskaitė-Urbonienė.