1 nuotr.Šią savaitę 102-ąjį gimtadienį atšventusi vyriausia Šiaulių miesto garbės pilietė, ilgametė teisininkė Gražbylė Venclauskaitė įdėmiai stebi įvykius mūsų šalyje ir rūpinasi, kad Lietuvoje vis mažiau lieka tos Lietuvos, kurios vizija sutelkdavo minias žmonių Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje.
„Žmonės labai sumaterialėję - juos reikia žadinti, kad nemiegotų užliūliuoti materialinių vertybių, o atsigręžtų į tautines, dvasines vertybes. Tokią misiją ir atliko dienraštis „Respublika“, - sako ištikima „Respublikos“ skaitytoja šviesuolė, pernai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
„Jūsų dienraštis be jokios konkurencijos visa galva aukštesnis už kitus, - sako ponia Gražbylė. - Labai išgyvenau, kad „Respublikos“ dienraštis buvo priverstas užsidaryti. Dėl to man iš tikrųjų buvo labai gaila. „Respublika“ visad buvo teisinga, objektyvi, paplakdavo tiek vienus, tiek kitus. Jei galėčiau, nežinau ką atiduočiau, kad „Respublika“ ir vėl eitų kasdien. Nes tai - tikrai puikus laikraštis. Mano akimis žiūrint, tame „Snore“ iš tikrųjų dėjosi nešvarūs reikalai. O juk jūs dėl tų rašinių apie „Snorą“ ir turėjote užsidaryti.“
Lietuva netenka lietuviškos spaudos, nacionalinės valiutos, kitų tautinės valstybės kertinių pamatų. Ar beskambės lietuvių kalba ateityje mūsų Tėvynėje, jei jau šiandien netenkame to, kas lietuviška?
„Anglai atsisakė paaukoti savo valiutą, euro nepriėmė, o kodėl mes savo litą atiduodame? - klausia G.Venclauskaitė. - Labai gaila visko, ko netenkame. Jei atiduosime savo valiutą, kalbą, žemę - kas liks iš tos Lietuvos? Ypač skaudu dėl žemės. Kalba neišnyks. Kalbėti lietuviškai žmonėms juk neuždrausi, juk ir caro laikais, kai buvo draudžiama lietuviška spauda, knygnešių vedami lietuviai nepalūžo ir nepasidavė. Dėl savo Tėvynės lietuviai nebijotų rizikuoti ir šiandien. Gal tik jaunoji karta kiek labiau yra linkusi į materializmą. Dažnas tik ir težiūri, kaip geriau apsirėdyti, kaip gauti tą ar aną... Tačiau kad ir kas nutiktų, tikiu, kad lietuviai sugebės išlikti. Ištvėrė Lietuva carinės Rusijos jungą, sovietų priespaudą, išgyvens ir dabar.“
Kaip išsaugoti ateities kartoms lietuvišką Lietuvą? Vydūno krikšto dukra G.Venclauskaitė sako, kad reikia neleisti žmonėms užmigti ant materializmo statinaitės. Reikia nepasiduoti ir išsaugoti tai, kas brangu.
O ką G.Venclauskaitė patartų visos šalies aukščiausiems vadovams? Ilgaamžė iškart duria pirštu į Seimą. „Kodėl Lietuva, būdama mažesnė už Latviją, turi kur kas daugiau Seimo narių? - nesuvokia šviesuolė. - Ar normalu, kad porą trejetą metų padirbėjęs valdininkas uždirba milijoninius turtus? Kažkas baisaus, kai lašiniais ir taukais apaugę seimūnai dar didina savo algas!“
Sulaukti 100 ir daugiau metų Lietuvoje lemta retam. Naujausiais Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, birželio 4-ąją Lietuvoje gyveno 408 žmonės, vyresni nei 100 metų. Iš jų - 321 moteris ir 87 vyrai. Vyriausia Lietuvos moteris, sulaukusi 113 metų, gyvena Ignalinos rajone. Vyriausias šalies vyras, kuriam 109-eri, gyvena Kaune.
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus? G.Venclauskaitei atsakymas į šį klausimą aiškus kaip tai, kad dukart du yra keturi. Juk moterys labiau rūpinasi savo sveikata, o vyrai į sveikatos reikalus įpratę žvelgti pro pirštus! „Oooo, tik nesakykit man niekų, kad bobos nesirūpina savo sveikata! - nusijuokia ponia Gražbylė. - Viena to nevalgo prieš pietus, kita po pietų, trečia nevalgo po šeštos vakaro... Jeigu koks nors maistas tukina - jokiai bobai jo neįsiūlysi. O aš niekad nepripažinau jokių gydytojų nurodymų, valgiau tai, ką norėjau.“
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
