Laukto čempionato nebus

Vasario 15-16 dienomis turėjęs vykti pasaulio čempionatas, į kurį būtų atvykusios žvejų delegacijos net iš 16-os pasaulio šalių, Lietuvoje neįvyks. Čempionatą organizatoriams teko atšaukti dėl nepalankių oro sąlygų.

„Daugelis žieminių sporto šakų varžybų šiemet yra atšaukiamos. Poledinė žūklė - ne išimtis. Labai gaila“, - sakė Tomas Būdas, Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.

Anot jo, pirmą kartą istorijoje Lietuvoje vykti turėjusiam Pasaulio poledinės žūklės čempionatui buvo ruošiamasi itin atsakingai.

„Pavedė gamta. Teko rašyti raštą, kad yra force majeure (nenugalima jėga) ir nieko čia nepadarysi“, - sakė T.Būdas.

Jo žiniomis, pasaulio čempionatas, jo neatsisakant, o tik perkeliant, šiemet įvyks Suomijoje. Apie šią šalį galvojama dėl to, kad ji nėra labai toli nuo Lietuvos, tad skrydžio bilietus iš anksto įsigiję čempionato dalyviai, atskridę į Vilnių, kelionę galėtų tęsti automobiliais.

Neramu žemdirbiams

Tačiau neįprastai šilta žiema rūpesčių kelia ne tik žiemos sporto mylėtojams. Šiek tiek nerimo kirba ir žemdirbiams.

Žiemkenčių augintojai baiminasi, kad peraugę pasėliai gali iššusti. Didelių nuostolių gali pridaryti ir šalčiai, jei jie staiga užeitų, juk augalai staigiems temperatūrų pokyčiams nėra pasiruošę.

Anot specialistų, kai lauke šilta, augalai, nors ir neintensyviai, bet vegetuoja, nepaisydami kalendorinės žiemos. Kai šiltas periodas užsitęsia, kaip yra dabar, didelė tikimybė, kad pasėliai peraugs.

Žiemkenčius auginantys Šiaulių rajono žemdirbiai neatsimena kitos tokios šiltos žiemos, kaip šiųmetinė. Todėl kol kas nėra aišku, naudos ar žalos šiluma jiems atneš.

Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis įsitikinęs, kad žiemą šiltas klimatas, kuomet augalai „nei miega, nei vegetuoja, o tik būdrauja“, nėra palankus.

„Kai šilumos plius 5 ir daugiau, augalams ženklas, kad tuoj ateis pavasaris. Štai kai kurios pavasarinės gėlytės jau pradėjusios žydėti, žolytė jau lenda, kai kurių augalų spalvos - pavasarinės“, - sakė A.Grubliauskis.

Vis dėlto, anot jo, šalčiams augalai šiemet nors ir nepasiruošę, tačiau didelio pavojaus augmenijai ir būsimam derliui kol kas nėra, jei kažkiek atšaltų.

„Prieš kokį 10-metį gruodžio mėnesį žiemkenčiai lyg rūta žaliavo. Paskui iš lėto užšalo, augaliukai iš lėto priprato ir derlius buvo geras“, - sakė pašnekovas.

Kitas reikalas, jei šaltis, pasak jo, šoktelėtų staiga ir be sniego laikytųsi kelias paras - nieko gero tada nelauk.

„Bet viskas gamtos valioje. Nesinerviname be reikalo - žus augalai, tai žus. Žemdirbio užduotis - pasinaudoti visa sukaupta patirtimi ir atlikti tai, kas yra jo valioje, siekiant gauti naudos“, - sakė nuo 1986 metų žemės ūkio srityje dirbantis A.Grubliauskis.

Šilčiausias dešimtmetis

Šiaulių meteorologijos stoties vyriausioji stebėtoja Viktorija Kazlauskienė žiemos su daug šalčio bei sniego ir toliau nežada.

Stotyje nuo 2006 metų dirbanti V.Kazlauskienė neatsimena tokios šiltos žiemos, kokia yra šiais metais. Pasitaikydavo pavienių mėnesių, pavienių dienų šiltesnių negu klimatinės normos, tačiau po šilumos ir vėl užeidavo šaltis. 2006-ųjų gruodis buvo šiltas, šilta buvo ir 2007-ųjų sausio pradžia. Šalčiai „pramušė“ tik nuo sausio vidurio.

Artimiausiu metu sniego, jos teigimu, ir toliau nenusimato.

Nepaisant švelnaus šiųmečio klimato, meteorologė neatmeta, kad žiema gali užsitęsti ir kovą ar balandį. Jos teigimu, kartą per 30 metų pasitaiko, kad kovas būna šalčiausias metų mėnuo.