Jau šių metų liepos pirmą dieną pakilo dujų (iki 50%) ir elektros (iki 8%) kaina buitiniams vartotojams. Sausį kaina vėl keisis. Savaime suprantama - brangs. Kiek brangs, dar tiksliai neaišku, bet tikėtina, kad bent 20 procentų. Tačiau, kaip žinoma, bėda viena nevaikšto, paaiškėjo, jog gan stipriai brangsta ir biokuro kaina.

Net 75 proc. naudojamo kuro šildymui sudaro biokuras. Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kainos išaugo 30-40 proc.

Baltarusiškas biokuras sudarė beveik 30 proc. mūsų rinkos ir buvo pigesnis dėl gausos ir poreikio greitai jį realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, tad pastaruosius dvejus metus gyventojai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.

Tačiau tiek dėl ekonominių (Baltarusija irgi pradeda plačiau naudoti biokurą), tiek dėl politinių priežasčių importas iš šios šalies pradeda stoti. Tai neišvengiamai kelia biokuro kainą Lietuvoje. O taip pat ir šildymo kaštus.

Tikėtina, kad biokuro kaina gali dar labiau kilti, nes tiekėjai žaliavą kaupia sandėliuose ir tikisi brangiau parduoti žiemą.

Tad savivaldybės, kur dominuoja šildymas biokuru, kaip ir tos, naudojančios vien dujas, praloš. Ten kainos augs labiausiai. Mažiausiai, tikėtina, kainos augs Kaune, gal iki 10 procentų. O Kaunas - vienintelis miestas, kuriame yra reali konkurencija tarp šilumos gamintojų. Ir ten gali būti, kad šilumos kainos bus mažiausios ir stabiliausios.

Kol kas, kaip skelbia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VETT) tinklalapis, taip ir yra. Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energijos" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM). Didžiausia šilumos kaina bus Biržuose, Vilniaus rajone, Šakiuose. Na, o Vilniuje šildymo sąskaitos gali paaugti net 60 proc., lyginant su ankstesniu šildymo sezonu.

Žmogus, gyvenantis 50 kv. m būste, lapkričio mėnesį gali tikėtis nuo 25 iki 40 eurų didesnės sąskaitos. Žinoma, daug kas priklauso nuo oro temperatūros ir būsto kokybės (renovacija ir t.t.).

Klaipėdos situacija yra tokia, kad apie 70 proc. šilumos tiekia nepriklausomi tiekėjai. Kiekvieną mėnesį yra skelbiami aukcionai ir nuo juose pateiktos kainos priklausys ir bendra šilumos kaina Klaipėdos mieste.

Tikėtina, kad šildymo kaina Klaipėdoje kils net 40 proc. Vidutinė 60 kv. m buto šilumos sąskaita gali augti apie 15-20 eurų.

Alytuje situacija irgi nedžiugina, prognozuojamas šilumos kainos brangimas mažiausiai 25 proc..

Apskritai, kaip teigiama Seimo nario Eugenijaus Sabučio rugsėjo 14 dienos pranešime, dujų tarifų didėjimas sparčiai smogs ir vartotojams, kurie šildosi namus gamtinėmis dujomis. Jau dabar skaičiuojama, kad šie vartotojai šaltuoju laikotarpiu (gruodžio-kovo mėn.) vidutiniškai suvartodavo 790 kubinių metrų gamtinių dujų ir sumokėdavo vidutiniškai 225 eurų per šį laikotarpį, o, įsigaliojus naujiems tarifams, suma šaltuoju laikotarpiu preliminariai gali išaugti iki 324 eurų. Šių namų ūkiai vien šildymui iš savo biudžeto turės pakloti beveik 110 eurų daugiau.

Beje, verta atkreipti dėmesį Vilniaus miesto gyventojams, kad šio miesto savivaldybė miestelėnams ruošia dar vieną „dovanėlę". Spalio mėnesį miesto savivaldybės taryba svarstys Vilniaus miesto švaros ir tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriuose numatoma drausti gyvenamuosiuose būstuose naudoti kietąjį kurą. Ne tik anglį, bet ir durpių briketus. Motyvas - CO2 mažinimas.

Tad nieko nuostabaus, jog keliant gyventojams būsto išlaikymo sąnaudas vis daugiau gyventojų prašo valstybės paramos.

Šiuo metu šildymo kompensacijos paramos gavėjų yra apie 95 tūkst. arba 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų. Optimistiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavimais, pabrangus šildymui, kompensacijų prašys papildomai apie 7,4 tūkst. būstų savininkų. Tam papildomai reikės apie 5,2 mln. eurų. Iš viso kompensacijoms reikės apie 22 mln. eurų.

Valstybės vaidmuo, bandant sureguliuoti gyventojams krentančią naštą, yra gan vangus. Štai Energetikos ministerija siūlo tiesiog išdėlioti gyventojams mokėjimus už šildymą per visus 12 mėnesių. T.y. net ir per vasarą gyventojai galėtų mokėti už žiemos „džiaugsmus". Tačiau tai nekeičia realios situacijos.

Aplinkos ministerija bandys iš Valstybinės miškų urėdijos valdomų miškų (apie pusė šalies miškų priklauso valstybinei urėdijai) pateikti papildomos medienos šilumos gamintojams? Dar labiau retės Lietuvos miškai?

Beje, šilumos kainoje kuras sudaro kiek daugiau nei 60 proc. kainos. Likusi dalis yra infrastruktūros išlaikymo, darbo užmokesčio ir kiti įmonių kaštai. Tad augant kaštams (algoms, infrastruktūros atnaujinimams), šilumos kainų mažėjimo tikėtis neverta.

Komentuoja Andrius Šimas, nepriklausomas energetikos ekspertas:

„Trūksta aiškaus ir šeimininkiško valstybės požiūrio. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog kainų nustatymas yra depolitizuotas, tad Vyriausybė nesikiš į šildymo ir elektrų kainų reguliavimą. Todėl esam palikti rinkos bei spekuliantų malonėje.

Aplinkos ministerijos sprendimas dėl biokuro vertas atskiro dėmesio, ar tik neprasidės papildomi komerciniai Lietuvos miškų kirtimai?

O šiaip būtina skatinti ir aiškiau sutvarkyti tiek daugiabučių, tiek ir privačių namų renovacijų strategiją. Dabartinių priemonių nepakanka individualių namų modernizavimui bei jų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Reikia aktyvesnio, įvairaus lygmens, valdžios įsitraukimo, informavimo bei skatinimo."