respublika.lt

Šildymo kompensacijų skyrimą visą žiemą gaišino nuolatiniai sistemos trikdžiai – vien Vilniuje prarastos 22 darbo dienos

(12)
Publikuota: 2023 kovo 17 14:30:00, Lukas Juozapaitis, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Vidmanto Misevičiaus nuotr.

Iki šaltojo sezono pabaigos likus maždaug mėnesiui, savivalda tikina vis dar patirianti sunkumų teikiant kompensacijas už šildymą nepasiturintiems gyventojams.

 

Pasirodo, specialistų darbą gaišina Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS), kuri, anot kelių savivaldybių atstovų, visą žiemą neveikė sklandžiai. Tikinama, kad dėl sistemos trikdžių sugaišta dešimtys valandų, o vien Vilniuje dar neišnagrinėtas trečdalis paraiškų.

Su prašymu panaikinti trūkumus į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) kreipėsi Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) – ministerija raginama koreguoti įstatymus iki kito šaltojo sezono.

Pati SADM tikina problemą išsprendusi, žada sistemą tobulinti, o savivaldybes ragina efektyvinti veiklos procesus.

Dėl trikdžių sugaišta dešimtys darbo dienų

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Erikos Kačiulienės teigimu, Kaunas, lyginant su kitais didmiesčiais, gana neblogai susitvarkė su kompensacijų už šildymą prašymų srautais – iš virš 33 tūkst. gautų prašymų išnagrinėti liko maždaug 2 tūkst.

Vis dėlto, pasak jos, vien vasarį fiksuota apie 50 val. trumpalaikių SPIS trikdžių darbo metu. E. Kačiulienė pasakoja, kad dėl to savivaldybės specialistai negali patikrinti paraiškoms patvirtinti reikalingų duomenų, pasiekiamų būtent per SPIS.

„Iš registrų negalime ištraukti duomenų, kurie mums reikalingi. Net jei gyventojas gyvai ateina į seniūniją pateikti prašymą, turime matyti visus registrus. Ir priimame prašymą nematydami, nei ar jis dirba, ar jis turi teisę, ar deklaravo gyvenamąją vietą ir t.t.“, – Eltai teigė E. Kačiulienė.

Specialistė sako, kad trumpalaikiai sistemos gedimai yra nuolatiniai, todėl dažnai tenka kreiptis į techninės pagalbos centrą.

„Kiekvieną dieną yra rašymas ir problemos registravimas. (...) Gauname atsakymą, kad problema išspręsta - tai galbūt būna laikinai. Ir vėl grįžtame prie to paties, kad vėl normaliai negalime dirbti“, – tikina E. Kačiulienė.

Marijampolės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė teigė, kad miesto specialistai dabar nagrinėja gruodžio mėnesio prašymus. Jei ne SPIS sutrikimai, sako ji, jau galėjo būti dirbama su vasarį pateiktomis paraiškomis.

Ji antrino, kad dėl sistemos sutrikimų joms patvirtinti reikalingų registrų duomenų darbuotojai „negauna, arba gauna su dideliu vėlavimu“.

„Be jų tiesiog negalėjome nustatyti teisės į šildymo išlaidų kompensaciją, negalėjome įvesti naujai besikreipiančių gyventojų duomenų „(...) įvesti pačių išmokų, nes tiesiog visąlaik rodydavo klaidą. Ir negalėjome tvirtinti šitų išmokų mokėjimo kompiuterinėse laikmenose. Dėl to strigo gyventojų priėmimas, gyventojai tikrai buvo nepatenkinti“, – Eltai pasakojo V. Bružinskaitė.

Specialistė pažymėjo, jog savivaldybė gyventojams moka dar 36 išmokas, kurios taip pat administruojamos naudojant SPIS. Jų skaičius, pasak jos, per metus – kaip ir šildymo kompensacijų – išaugo.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu kovo pradžioje skelbė nuolatiniai trumpalaikiai SPIS sutrikimai per vasarį sudarė 53 val.

Pasak sostinės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, Vilniuje iš viso sulaukta apie 68 tūkst. prašymų kompensuoti šildymo išlaidas.

Savaitės pradžioje savivaldybė skelbė, jog jų jau išnagrinėta 68 proc., o šią savaitę apdorojami spalio 24–25 dienomis pateiki prašymai.

„Didele dalimi prašymų nagrinėjimo greitį lemia ir SPIS sutrikimai“, – Eltai komentavo I. Paberžienė.

Anot savivaldybės atstovės, bendra SPIS sutrikimų trukmė nuo rugsėjo iki vasario viršijo 178 valandas arba 22 darbo dienas.

„Skaičiuojant darbo dienomis, per visą šį šildymo sezoną sprendimų priėmimui netekome mėnesio“, – sakė ji. I. Paberžienės teigimu, jei sistema veiktų sklandžiai, savivaldybė būtų išnagrinėjusi bent 13 tūkst. daugiau prašymų.

„Šį laiką bandome kompensuoti pasitelkdami kitų skyrių specialistus, kurie turi kompetencijos nagrinėti tokius prašymus, taip pat nagrinėjimas vyksta ir savaitgaliais“, – aiškino ji. Apie tokių priemonių taikymą užsiminė ir kitų savivaldybių atstovės.

Visos trys specialistės taip pat pastebėjo, kad nors su sistemos gedimais susiduriama nuolatos, didžiausi trikdžiai stebimi kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje.

Neturėtų būti priimami netinkamai užpildyti prašymai

Savivaldybėms patobulinta informacinė sistema reikalinga, kad nebūtų pateikiami prašymai nesupildžius visų reikiamų duomenų.

Kasdien su SPIS dirbančios specialistės tikina, kad jų daugiau atmetama nei priimama iš pirmo karto. Dėl to esą didėja administracinė našta, o netikslias paraiškas pateikę asmenys turi jas tikslinti ir grįžta į nagrinėjamų prašymų „eilės“ galą.

„Jei neužpildomi priedai, kurie reikalingi skiriant kompensaciją už šildymą, sistema turėtų neleisti prašymo pateikti. Iš pateiktų elektroninių prašymų, priimti 6,5 tūkst., o atmesta virš 9 tūkst. Prašymų daugiau atmetama dėl to, kad jie blogai užpildomi“, – sako E. Kačiulienė.

Tuo metu Marijampolės savivaldybės atstovė tikina, jog iš daugiau nei 2,1 tūkst. gautų el. prašymų šildymo kompensacijai gauti atmesti teko 58 proc.

„Didelė administracinė našta ne tik savivaldybei bet ir gyventojams, nes atmetus tą prašymą, jie jį turi teikti iš naujo. Ir tada gyventojas vėl turi stoti į eilės galą, nes jo prašymas yra pateiktas vėl ir jo nagrinėjimas nukeliamas vėlesniam laikotarpiui“, – aiškino V. Bružinskaitė.

Oficialiu raštu prašo tobulinti teisės aktus

Kaip Eltą informavo LSA, iš visų Lietuvos merų sudaryta asociacijos taryba ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė SPIS trūkumus aptarė dar pernai spalį. Tuomet merai buvo patikinti, kad problema yra sprendžiama.

Tačiau savo rašte LSA tikina, jog už išmokas atsakingi savivaldybių skyriai toliau susiduria su tais pačiais iššūkiais.

Dar vieną kreipimąsi ministerijai LSA nusiuntė ir vasarį. Jame teigiama, jog dėl nesutvarkytos sistemos savivaldybėms sudėtinga sklandžiai suteikti paramą.

SADM informuojama, kad kaip ir šaltojo metų laiko pradžioje, taip ir antroje jo pusėje SPIS stringa ir veikia lėtai, o tai lemia didelį vėlavimą atsiskaitant su gyventojais.

„Nežiūrint to, kad daugelyje savivaldybių darbuotojai dirbo viršvalandžius ir išeiginėmis dienomis, piniginių išmokos skyrimas iki šiol vėluoja, kas kelia įtampą ir didelį gyventojų nepasitenkinimą“, – rašoma LSA rašte SADM.

Dėl to savivaldą atstovaujanti organizacija prašo ministerijos iki kito šildymo sezono keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Prašoma reglamentuoti paramos gavėjų nekilnojamojo turto vertinimą, o kompensacijų gavėjus įpareigoti pristatyti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

LSA viliasi, kad SADM SPIS sistemą sutvarkys iki kito šildymo sezono.

Trumpalaikiai trikdžiai išspręsti

Pati ministerija tikina apie SPIS problemas žinanti ne vienerius metus bei pripažįsta, kad tam iki šiol reikiamo dėmesio skirta nebuvo.

Vis tik, kaip Eltai komentavo SADM, jau dedamos „visos pastangos, kad būtų atliepti ne tik savivaldybių administracijų, bet ir visų žmonių poreikiai“, o SPIS prižiūri nuolatos budintys IT specialistai.

Taip pat teigiama, jog sutrikimai pašalinti įdiegus sistemos atnaujinimus.

„Nustačius, kad pagrindinė problema kilo dėl integracijų su kitomis informacinėmis sistemos, buvo atnaujintos integracinės procedūros ir duomenų bazės sąrangos techninės detalės. Techniškai sutrikimai išspręsti“– rašoma ministerijos atsakyme.

Kartu ministerija pažymi, jog iki kovo 20 d. ketina realizuoti „naujus alternatyvius duomenų pateikimo savivaldybių administracijoms būdus“, kurie turėtų sumažinti savivaldybių darbuotojų administracinę naštą ir pagretinti išmokų, kurioms reikalingas asmenų pajamų vertinimas, nagrinėjimo procesą.

SADM taip pat pabrėžia, kad ilgai trunkantį prašymų nagrinėjimą savivaldybėse lemia ne vien SPIS sutrikimai, o ir pačios savivaldos veiklos procesų efektyvumas.

„Kviestume visas savivaldybes naudotis efektyviais veiklos valdymo metodais, tobulinti vidinius veiklos procesus, nes tik dirbant kartu, galimi pasiekti patys geriausi rezultatai Lietuvos žmonių naudai“, – tikina ministerija.

Iki kito šildymo sezono SADM ketina užbaigti šiuo metu įgyvendinamą SPIS modernizavimo projektą. Juo siekiama užtikrinti, kad prašymai būtų užpildyti tiksliai, o jų nagrinėjimas truktų kuo trumpiau. Tai esą leis išvengti būtent dabartinės padėties, kai nagrinėti patenka nepilnai užpildyti prašymai.

„Pabaigus modernizavimo projektą, nebebus galimybės prašymus pateikti be būtinos informacijos pateikimo“, – komentuoja ministerija.

Kompensacijų skaičius 2022 m. augo 53 proc.

Kaip informavo SADM, 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 154 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), tuo metu iš viso – apie 368 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų.

Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių, o lyginant su 2021 m. gavėjų skaičius per mėnesį vidutiniškai išaugo 53 proc. (nuo 100,5 tūkst. iki 153,6 tūkst. asmenų).

Tuo tarpu išlaidos kompensacijoms teikti padidėjo nuo 19,8 tūkst. iki 72,86 mln. eurų – daugiau kaip tris kartus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (12)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar kada nors šaudėte iš šaunamojo ginklo?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +22 C

+17 +24 C

+15 +20 C

+25 +30 C

+20 +26 C

+21 +25 C

0-3 m/s

0-5 m/s

0-3 m/s