Sieną nuo nelegalų reikia ginti ir ginklu

Skysti pažadai

Pasak I.Šimonytės, Lietuvai siekiant suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos, pirmiausiai reikia išnaudoti ES derybinę galią kalbantis su tokiomis trečiosiomis valstybėmis kaip Irakas. Būtent Irako gyventojai yra dažniausiai sutinkami tarp nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kertančių migrantų.

„Kai Lietuva saugo ne savo sieną, o visos ES sieną - tai natūralu, kad diskusija tokiu lygmeniu ir galėtų būti", - pridūrė premjerė.

Savo ruožtu EVT pirmininkas Š.Mišelis tepažadėjo, kad kitą savaitę apie situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje kalbėsis su Irako premjeru.

„Taip pat bendrausiu ir su kitomis šalimis, kaip būtų galima daugiau bendradarbiauti. Tos šalys turėtų siųsti signalą, kad atvykti čia nelegaliais būdais, naudojant nelegalius instrumentus, yra neįmanoma", - žurnalistams sakė Š.Mišelis, pridurdamas manąs, kad pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos. Tačiau nepažadėjo, kad ES solidarizuosis su Lietuva ir priims dalį pabėgėlių, kaip kad kadaise Lietuva solidarizavosi su ES.

Klaikus rekordas

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1363 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra septyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 užsienietis. Pasak I.Šimonytės, derybos ES lygmeniu su trečiosiomis šalimis yra itin svarbios, nes fiziniai barjerai nelegalių migrantų srautus esą gali tik sulėtinti.

„Kad ir kokia technika bebūtų - tai yra tik tam tikras barjeras, nes net ir tvoras galima perlipti. Tai tik užima šiek tiek daugiau laiko. Be abejo, daug kas priklauso nuo mūsų pareigūnų aprūpinimo technika ir galėjimo greitai reaguoti į situaciją, bet ne pirmą dieną diskutuojame su savo partneriais, kad ypatingai svarbus yra diskusijų klausimas su trečiosiomis šalimis", - pridūrė premjerė.

Būtinas fizinis skydas

Su tuo kategoriškai nesutinka buvęs vidaus reikalų ministras, ekspremjeras Saulius Skvernelis, kuris stebisi Vyriausybės kalbomis, kad Baltarusijos sieną perėję nelegalai bus apgyvendinti Lietuvos savivaldybėse arba išsiųsti į kilmės šalį.

„Reikia jų iš viso neįsileisti. Turi būti ryžtas ginti savos valstybės sienas. Kol kas jokio ryžto nematau, krizė tik gilėja. Kiek kartų galima kartoti: jei jie matys, kad nemokame tvarkytis, tai antplūdis taps nevaldomas, šalies viduje kils humanitarinė krizė. Nesuvokiama. Atrodo, lyg šalyje nėra nei vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, nei Valstybės gynimo tarybos, nei Vyriausybės, nei nieko. Juk tai nėra tradicinė pabėgėlių humanitarinė krizė, kai žmonės bėga nuo karo, kankinimų. Tai yra Baltarusijos organizuota kampanija, kai Lietuvai „tiekiami" ekonominiai pabėgėliai. Tik ryžtingi veiksmai, fizinis skydas, karių pasitelkimas, inžinerinės priemonės, parodymas, kad, jei reikės, mes sieną ginsime net ir ginklu, bus atgrasymo priemonė", - „Vakaro žinioms" sakė S.Skvernelis.

Anot buvusio vidaus reikalų ministro, tai tikrai nėra neišsprendžiama problema, tik trūksta noro. Jis pasigenda ir aktyvesnės ES pozicijos.

„Siena - ne vien mūsų, tai ir išorinė ES siena, todėl tai neturi būti vien mūsų problema. Priminsiu: kai prieš kelerius metus buvo kilusi krizė prie Graikijos ir Italijos sienos, kas savaitę rinkdavosi ES ministrai ir tardavomės, kaip spręsti problemą. Tada Lietuva solidarizavosi ir prisiėmė dalį pabėgėlių", - priminė S.Skvernelis.

Būtinos atgrasymo priemonės

Politologas Vytautas Sinica feisbuke pasidalijo mintimis, kokias konkretesnes priemones prieš nelegalus privalome taikyti.

„Plūstant migrantams, Lietuvos-Baltarusijos sienos apsauga tik imituojama. Situacija ir jos sprendimas daug paprastesni, nei atrodo. Reikia ne didesnių pajėgumų ir ne ES pagalbos. Reikia valingo politinio sprendimo, kad jokie migrantai, „pabėgėliai", „prieglobsčio prašytojai" į Lietuvą neįleidžiami. Dabar tokio nėra. Atsakymas į galimą kritiką pasauliui: jau priėmėme gerokai daugiau, nei pajėgiame pasirūpinti. Viskas. Techniškai užkirsti kelią į Lietuvą - jokia problema. Labai paprasta ir efektyvu būtų protingas kiekis savalaikių šūvių į orą - labai aiški žinutė. Į žmones šaudyti tikrai nereikia. Jeigu visgi žmonės tiek laukiniai, kad nesupranta signalų, yra visos riaušių slopinimo priemonės sunkiau suprantantiems ir daug Balkanų-Karpatų šalių gerosios patirties jas taikant pasienyje prieš nelegalus. Galima pasikonsultuoti, pasinaudoti europiečių vienove įvairovėje", - rašo V.Sinica.

Anot jo, tvora ir kitos apsaugos priemonės būtinos ilgesnėje perspektyvoje, nei per dieną, nei per savaitę jų nepastatysime.

„Dabar galima tai pradėti, laukti nėra ko, jau 30 metų laukėm. Tvorą statyti ar griovį kasti, vielą vynioti gali patys Pabradės priglobtieji irakiečiai su kompanija, kol jų prašymai svarstomi - būtų labai simboliška, galėtų siųsti namiškiams motyvuojančius statybų selfius", - pasiūlė politologas.

Briuselio kėslai

Žmogaus teisių gynėjas Vytautas Budnikas akcentavo: jei jau migrantai pereina sieną, grąžinti juos Baltarusijai nelabai įmanoma, nes su šia kaimynine valstybe praktiškai nebepalaikome jokių santykių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad nebūtų galima nelegaliai kirsti sieną.

„Baltarusija atgal neįsileis, o ES nepritars, kad sieną perėję būtų paliekami kažkur pelkėje gulėti. Jei tarptautiniai santykiai būtų normalūs, tai, aišku, perėjūnus atiduotume atgal kaimynams. Tačiau jie dabar specialiai prirenka pilnus autobusus migrantų ir atveža prie sienos. Grąžinti atgal nėra jokių šansų, reikia fiziškai jų neįsileisti. Tačiau mūsų politikų dėka ir susigadinome santykius su Baltarusija. Kitos valstybės taip neišsišoka, todėl ir neturi tokių problemų", - akcentavo V.Budnikas.

Pašnekovas neatmeta galimybės, kad Briuselis Lietuvą specialiai palieka vieną su problema, nes gabūt yra suinteresuotas migracijos banga.

„Pažiūrėkime, kaip dabar elgiasi Vokietijos, galingiausios ES valstybės, kanclerė Angela Merkel ir kaip ji elgėsi anksčiau, kai net kvietė pabėgėlius. Ji argumentavo ekonominiais dalykais: kad visoje ES gimstamumas mažas, nebėra jaunos darbo jėgos, todėl reikia įsileisti pabėgėlių. Tačiau tie, kurie atvažiuoja, sako, kad atvažiavo ne dirbti, o gyventi. Yra ir kita politika - siekis Europą padaryti daugiataute, be nacionalinių valstybių, kultūrų, kalbų, Europą paversti tautų katilu", - įsitikinęs V.Budnikas.

Anot jo, laimei, Skandinavijoje ir Vakarų Europos valstybėse pragyvenimas yra gerokai didesnis, todėl kol kas migrantams Lietuva tėra tik tarpinė stotelė į ten, kur geriau.

„Kalbėjau su Varėnos pasienio užkardos vadu, tai jis patvirtino, kad sulaikyti ir pasidavę migrantai neslepia, jog tikisi išvažiuoti į Vokietiją ar kitur ir Lietuvoje užsibūti nė neketina. Tačiau anksčiau ar vėliau jie pradės užpildyti ir mūsų miestus, kaimus bei gyvenvietes. Juo labiau kad ir dabar skirtumas tarp pragyvenimo Lietuvoje ir Vakarų Europoje nebėra toks didelis, kaip buvo. O vadinamiems pabėgėliams Lietuva skiria didesnį išlaikymą nei saviems pensininkams", - piktinosi V.Budnikas.