Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi iš „Equinor" įsigyti po 340 kubinių metrų dujų per metus (tiek telpa į 4 laivus). Tokia nuostata į sutartį įtraukta esą tam, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų veikti be perstojo.

Energetikos ministerija jau ne pirmus metus mato, kad toks kiekis - smarkiai per didelis, todėl teikia siūlymą dvigubai sumažinti perkamų dujų kiekį - iki 2 laivų. Pagrindinis argumentas - kadangi dujų yra gerokai per daug, vartotojai - įmonės ir buitiniai vartotojai - už jas nemažai permoka. Tačiau „Ignitis" įrodinėja, esą Lietuva vis tiek norvegams turės sumokėti už tokį kiekį, koks numatytas ilgalaikėje sutartyje, arba atlyginti žalą.

Buvęs parlamentaras Artūras Skardžius, vadovavęs laikinajai Seimo komisijai, tyrusiai situaciją energetikos sektoriuje, „Vakaro žinioms" priminė šio skandalo priešistorę, dėl ko atsidūrėme tokioje nepavydėtinoje situacijoje.

„Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, 2012 m. nueidama nuo valdžios, jau po Seimo rinkimų, nutarimu patvirtino suskystintų dujų pirkimo terminalui aprašą. Pagal tą aprašą buvo specialiai įsteigtas „Litgasas", kuriam vadovavo Rokas Masiulis, kartu vadovavęs ir „Klaipėdos naftai". Vėliau „Litgasui" ėmė vadovauti Dominykas Tučkus, kuris kartu su R.Masiuliu ir konsultantais su „Equinor" susiderėjo, kad mes dujas penkerius metus pirktume 30 proc. brangiau nei rinkos kaina.

Brangiau, nes esą pridėta įvairių saugiklių - kad vos ne karas gali prisidėti, dujų pritrūks ir jas pristatys specialiai mums", - priminė eksparlamentaras.

Negana to, sutartimi Lietuva įsipareigojo kasmet pirkti po 570 mln. kubinių metrų dujų arba po 6 laivus kasmet. Todėl mes vidutiniškai kasmet permokame po 30 mln. eurų, o ši našta užkraunama visiems vartotojams, nes tiems, kurie nesinaudoja terminalo dujomis.

Negana to, pirmaisiais tiekimo metais (2015 m.) nuostolis (skirtumas, tarp pirkimo kainos ir rinkos kainos) buvo didesnis nei 50 mln. eurų, ką patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

„Per 10 metų, kiek galios sutartis, mes iš viso prarasime apie 300 mln. eurų. Kai Seime dėl to paspaudėme A.Kubilių premjero poste pakeitusį Algirdą Butkevičių, jo Vyriausybė su „Equinor" persiderėjo dėl 340 mln. kubinių metrų per metus, tačiau sutarties laikotarpis pratęstas nuo buvusių 5 iki 10 metų, o dėl mažesnės kainos nebuvo suderėta", - atskleidė politikas.

Pasak jo, iš sutarties perrašymo Lietuva pralošė, o išlošė tik „Equinor". Mat pagal ankstesnę būtume sutarties laiką įsipareigoję pirkti 2,7 mlrd. kubinių metrų per 5 metus (kasmet po 540 kubinių metrų), o ištęsus sutarties laiką, turėsime pirkti 3,4 mlrd. kubinių metrų (po 340 mln. 10 metų).

„Norvegai parduos didesnį kiekį dujų už tą pačią kubinio metro kainą. A.Butkevičiaus Vyriausybė tik pailgino sutarties laiką.

Sudaryta regimybė, kad vartotojai išloš. Taip, per metus mokėsime mažiau, tačiau iš viso permokėsime dar daugiau, nes sutarties terminas pailgėjo", - akcentavo A.Skardžius.

Anot jo, panašiai sugudravo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė - ji esą atpigino metinį terminalo išlaikymą, tačiau tam pasiskolino 140 mln. eurų, kad nuomą išdėliotume nebe iki 2024 m. o iki 2044 m. ir atrodytų, kad yra pigiau. Tačiau iš tikro sumokėsime daugiau ir dar užkrausime naštą ateities kartoms.

„Dabar laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas man Seime per Vyriausybės valandą praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje viešai pasižadėjo, kad iki šio rudens su „Equinor" nutrauks žalingą Lietuvai sutartį, nes joks privalomas kiekis Lietuvai yra absoliučiai nereikalingas, dujas ir taip turime užsitikrinę. Tačiau dabar jis jau kalba tik apie dvigubai mažesnį kiekį, nes norvegai atseit nesileidžia į kalbas. Aišku, jei vienašališkai nutrauktume sutartį, reikėtų mokėti didžiules netesybas.

Tačiau Norvegija yra mūsų tiesioginė ekonominė, politinė partnerė, strateginė partnerė gynyboje ir t.t., pas mus turi didžiulį degalinių tinklą, todėl tikrai nesinori pyktis. O „Equinor" nėra privati kompanija, valstybinio kapitalo joje daugiau nei privataus. Tad tereikia intensyvių derybų valstybiniu lygmeniu. Tačiau jų nėra, nes, matyt, kažkas pelnosi iš tokios Lietuvai žalingos sutarties", - spėjo A.Skardžius.

Pasak jo, „Mažeikių" naftos afera pelnytai laikoma XX amžiaus afera, o XXI amžiaus aferos titulo nusipelno SGD terminalo istorija.