Sesučių krikštynos: be mamos, bet su meile

Pak­rikš­ty­tas mer­gai­tes svei­ki­no ir kai­my­nai

Se­su­čių krikš­ta­mo­tė­mis ta­po Šiau­lių ra­jo­no jau­nų tė­vų bend­ri­jos na­rės Ra­sa Sa­ly­gie­nė ir Ri­ta Mi­siu­lie­nė.

Še­še­rių ir pus­penk­tų me­tų se­sy­čių krikš­ty­nas ste­bė­jo ir se­su­čių bro­liu­kai –vienuolikos, de­šim­ties ir aš­tuo­ne­rių me­tų, vy­riš­kai pa­si­puo­šę bal­tais marš­ki­niais ir lie­me­nė­mis. Ste­bin­čių­jų ce­re­mo­ni­ją ran­ko­se – do­va­nos, ba­lio­nai.

Šven­ti­nių ba­lio­nų puokš­tė ne­ty­čia Ma­ri­jai iš­sprū­do iš ran­kų ir pa­ki­lo prie baž­ny­čios skliau­tų. Mer­gai­tė li­ko ap­stul­bu­si ir įsmei­gu­si akis į vir­šų.

"Čia bus an­ge­liu­kams", – nu­ra­mi­no mo­te­rys ką tik pa­krikš­ty­tą vai­ką.

Šio­je gra­žio­je šven­tė­je ne­da­ly­va­vo pen­ke­tu­ko ma­ma. Iš­kil­mėms di­ri­ga­vo Kur­šė­nų vai­kų glo­bos na­mų so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Li­na Gar­bin­čiu­vie­nė.

Pak­rikš­ty­tos mer­gai­tės kar­tu su sve­čiais mik­roau­to­bu­su grį­žo ne į Kur­šė­nų vai­kų glo­bos na­mus, bet į bu­tą Dau­gė­lių mik­ro­ra­jo­ne. Čia įsi­kū­rė šios įstai­gos pa­da­li­nys – pir­mie­ji bend­ruo­me­ni­niai vai­kų na­mai, ku­riuo­se ir ap­si­gy­ve­no pen­ki vie­nos šei­mos vai­kai. To­kių na­mų sie­kis, kad vai­kai gy­ven­tų kuo ar­ti­mes­nė­mis šei­mai są­ly­go­mis, tap­tų bend­ruo­me­nės da­li­mi.

Krikš­ty­nų da­ly­viai su­si­bū­rė na­mo kie­me. Čia jau lau­kė iš­kas­ta duo­bė ir krikš­ta­mo­tės šiam džiu­giam įvy­kiui pri­si­min­ti pa­so­di­no obe­lai­tę.

"Obe­lis aso­ci­juo­ja­si su gė­riu, drau­gys­te, šei­ma, bend­ruo­me­ne", – aiš­ki­no Li­na, ko­dėl pa­si­rink­tas bū­tent toks me­dis ir pa­ti­ki­no, jog na­mo bend­ruo­me­nės su­ti­ki­mas to­kiam žings­niui gau­tas.

Tar­si pa­tvir­tin­da­mi, per dau­gia­bu­čio na­mo at­vi­rus lan­gus dai­rė­si kai­my­nai. O Ire­na Ka­daus­kie­nė, ne­ši­na kar­de­liais ir šo­ko­la­du, išė­jo į kie­mą pa­svei­kin­ti ką tik pa­krikš­ty­tų se­su­čių.

Pa­kal­bin­ta mo­te­ris ne­slė­pė, kad prieš ge­rą pus­me­tį su­ži­no­jus, jog jų laip­ti­nė­je kur­sis bend­ruo­me­ni­niai vai­kų na­mai, iš pra­džių bu­vo bai­su.

"O da­bar esa­me pa­ten­kin­ti. Vai­kai la­bai ge­ri – svei­ki­na­si, šluos­to­si ko­jy­tes laip­ti­nė­je. Ir ma­no vy­ras pa­sto­viai juos gi­ria. Kai išei­nu į lau­ką, iš­bė­ga, ap­si­ka­bi­na. Gra­žiai įsi­kū­rę, esu bu­vu­si pas juos. Kar­tais no­rė­čiau įsi­ves­ti pas sa­ve, bet dar­buo­to­jos ne­lei­džia. My­li čia vi­si tuos vai­kus", – pa­sa­ko­ja kai­my­nė.

Vai­kus au­gi­na kaip šei­mo­je

Nus­ky­nus pir­muo­sius ką tik pa­so­din­tos obe­lai­tės vai­sius, sve­čiai pa­trau­kė į penk­ta­me aukš­te esan­čius pen­ke­tu­ko na­mus.

Tri­jų kam­ba­rių bu­tas ap­sta­ty­tas pa­ste­li­nių spal­vų bal­dais. Vie­na­me kam­ba­ry­je mie­ga se­sės, ki­ta­me – bro­liai. Dar vie­nas kam­ba­rys – bend­ra poil­sio ir veik­los erd­vė. Na­mai jau­kūs ir šiuo­lai­kiš­ki, vi­siš­kai ne­pri­me­na val­diš­kos įstai­gos.

Čia dir­ba pen­ki dar­buo­to­jai: so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ir ke­tu­rios pa­dė­jė­jos. Dir­ba pa­mai­no­mis, nes vai­kai suau­gu­sių­jų prie­žiū­ro­je tu­ri bū­ti nuo­lat. Dar­buo­to­jos kar­tu su vai­kais ei­na į par­duo­tu­vę, per­ka pro­duk­tus, ga­mi­na mais­tą, spren­džia ki­tas na­mų ūkio pro­ble­mas, kaip ir bet ku­rio­je šei­mo­je. Taip pat tu­ri iš­si­tek­ti mė­ne­siui skir­ta­me lė­šų li­mi­te.

Pag­rin­di­nė šei­my­nos "ma­ma" Li­na Gar­bin­čiu­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad va­sa­rio mė­ne­sį įsi­kū­rę iš pra­džių jau­tė ne­ga­ty­vų na­mo bend­ruo­me­nės po­žiū­rį ir ne tik jų laip­ti­nė­je. Ta­čiau pa­ma­žu tas po­žiū­ris kei­tė­si. Žmo­nės pa­ma­tė, kad vai­kai ge­ri, nu­pjo­vus žo­lę iš­bė­ga pa­dė­ti su­grėb­ti. Kie­mą pa­de­da tvar­ky­ti, šiukš­les nu­rink­ti.

"O ypač si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė po Ve­ly­kų šven­tės, ku­rią su­ren­giau na­mo bend­ruo­me­nei. Žai­dė­me ra­te­lius, es­ta­fe­tes. Neį­ti­kė­ti­na, bet 13–14 me­tų ber­niu­kai įsi­jun­gė į ra­te­lius, suau­gu­sie­ji. Po šven­tės san­ty­kiai pa­si­da­rė šil­tes­ni, vi­sai ki­toks po­žiū­ris at­si­ra­do. Kai­my­nai ir le­dus vai­kams pir­ko, ir sal­dai­nius ne­šė", – pa­sa­ko­ja so­cia­li­nė dar­buo­to­ja.

Ji sa­kė, kad ber­niu­kai at­vy­ko iš na­mų pa­krikš­ty­ti, to­dėl krikš­to šven­tę ren­gė tik se­su­tėms. Vai­kų ma­ma gy­ve­na so­cia­li­nia­me būs­te Kur­šė­nuo­se, vai­kus lan­ko la­bai re­tai, o ir šie jos pri­ven­gia. Anot spe­cia­lis­tės, mo­te­ris ne­ge­ba pa­si­rū­pin­ti nei sa­vi­mi, nei vai­kais, gy­ve­na su mer­gai­čių tė­vu, o bro­liu­kų tė­tis mi­ręs.

Li­na ne­sle­pia, kad vai­kai tu­ri pro­ble­mų, vy­res­ny­sis ber­niu­kas tu­ri ne­ga­lią, bet spe­cia­lis­tų ko­man­da sten­gia­si tas pro­ble­mas jiems pa­leng­vin­ti.

Tap­ti krikš­ta­mo­tė­mis – gar­bė ir įver­ti­ni­mas

Kas tos jau­nos mo­te­rys, ku­rios pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę ly­dė­ti mer­gai­tes per gy­ve­ni­mą? Tai Šiau­lių ra­jo­no jau­nų tė­vų bend­ruo­me­nės na­rės. Ra­sa Sa­ly­gie­nė yra šios bend­ri­jos pir­mi­nin­kė ir Dau­gė­lių se­niū­nai­tė. Pa­ti au­gi­na tris vai­kus. Ma­ri­ja – jau penk­tas jos pa­krikš­ty­tas vai­kas.

"Mes 2017 me­tų pra­džio­je sa­vo bend­ri­ją su­si­kū­rė­me tam, kad Kur­šė­nuo­se ga­lė­tu­me vyk­dy­ti veik­las, ku­rios ap­jung­tų ir įtrauk­tų jau­nus tė­vus. Kad bū­tų kur sa­ve rea­li­zuo­ti. Mums Kur­šė­nuo­se la­bai sti­go dė­me­sio jau­noms šei­moms", – pa­sa­ko­ja Ra­sa.

Ak­ty­vi mo­te­ris var­di­ja, ką spė­jo nu­veik­ti. Suor­ga­ni­zuo­tas "Skruz­de­ly­tės" tur­ge­lis, kur ga­li­ma pirk­ti, par­duo­ti, mai­ny­ti, kad ir vers­lu­mą ug­dy­ti ga­lė­tų, ir kuo pa­pras­čiau vai­kus ap­reng­tų ir iš­leis­tų į mo­kyk­las bei dar­že­lius. Va­sa­rą su­ren­gė šven­tę "Šei­ma šei­mai", kur bu­vo daug įvai­rių ne­mo­ka­mų at­rak­ci­jų, nes pri­si­dė­jo daug ins­ti­tu­ci­jų. Ra­šė pro­jek­tus, ga­vo fi­nan­sa­vi­mą, įren­gė dvi vai­kų žai­di­mų aikš­te­les Dau­gė­lių gat­vė­je Kur­šė­nuo­se.

"Gar­bė ir įver­ti­ni­mas mums toks ne­ti­kė­tas glo­bos na­mų kvie­ti­mas tap­ti mer­gai­čių krikš­ta­mo­tė­mis. Bu­vo no­rin­čių, ir ne vie­na. Aš pa­si­rin­kau krikš­ty­ti vy­res­nią­ją, nes ma­žiu­kę duk­rą tu­riu", – sa­vo spren­di­mą aiš­ki­na Ma­ri­jos krikš­to ma­ma.

Ka­dan­gi iš­kil­mėms mer­gai­tes pa­si­šo­vė pa­puoš­ti pa­tys glo­bos na­mai, krikš­ta­mo­tės pa­le­pi­no do­va­no­mis.

"Šiur­pas ei­na kū­nu dar ir da­bar. Vai­ko akys la­bai iš­raiš­kin­gos, vil­tin­gos. Rea­liai su­pran­ti, kad esi tik praei­vis jo gy­ve­ni­mu, ne­si nei šei­mos na­rys, nei gi­mi­nai­tis. Tai dre­bi­na iš gel­mių", – apie jaus­mus, apė­mu­sius krikš­to ce­re­mo­ni­jo­je, pra­si­ta­ria jau­na mo­te­ris.

Ka­lė­dos, Ve­ly­kos, gim­ta­die­niai, pir­mo­ji ko­mu­ni­ja, pil­na­me­tys­tė – tai tie mo­men­tai, kai krikš­to ma­ma tu­ri bū­ti ša­lia – ma­no Ra­sa.

Glo­bos na­muo­se ji lan­kė­si ir ne kar­tą, o jos drau­gas do­va­no­jo šiai įstai­gai žir­gą.

Krikš­to duk­rą glo­bos

So­fi­jos krikš­ta­mo­tė Ri­ta Mi­siu­lie­nė, vos iš­gir­du­si pa­siū­ly­mą dėl krikš­to, sa­ko iš­kart su­pra­tu­si, kad la­bai no­ri da­ly­vau­ti ta­me pro­ce­se. Nors sa­vo krikš­to duk­rą pa­ma­tė jau baž­ny­čio­je, su­si­žval­giu­sios su vy­res­nią­ja paaug­le sa­vo duk­ra, iš­kart pa­jau­tė: čia mū­sų mer­gai­tė.

"Pla­nuo­ja­me for­min­ti lai­ki­ną­ją glo­bą, kad ga­lė­tu­me sa­vait­ga­liais, ato­sto­gų me­tu pa­siim­ti vai­ką į sa­vo na­mus", – pla­nus at­sklei­džia mo­te­ris.

Ri­tos šei­mo­je au­ga dvi duk­ros, o ma­žo­ji vos mė­ne­siu jau­nes­nė už So­fi­ją. Dar tu­ri dvi krikš­to duk­ras, ta­čiau jos jau suau­gu­sios, tad mo­te­ris mie­lai skirs dė­me­sį ma­ža­jai So­fi­jai.

Be tė­vų au­gan­tys vai­kai Ri­tai nė­ra nau­jie­na.

"Ma­no uoš­viai dir­ba Kur­šė­nų glo­bos na­muo­se ir vy­ras yra ten dir­bęs. Aš pa­ti esu mo­ky­to­ja, ne­be pir­mus me­tus tu­riu vai­kų su spe­cia­liai­siais po­rei­kiais, man tai nė­ra nau­ja. Tu­ri iš­siaiš­kin­ti jų po­rei­kius ir pa­dė­ti, o ne gai­lė­tis", – sa­kė Ri­ta, dir­ban­ti Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riu­je.

Abi kal­bin­tos mo­te­rys sa­kė, kad ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo be krikš­ta­tė­vių, nes jų da­ly­va­vi­mas ne­bu­vo bū­ti­nas, ta­čiau jie to­kiam žings­niui pri­ta­rė.