Vilniaus „Taikos" progimnazijos mokytojas Algis Bitautas norėtų, kad abu šie žymūs Vytautai atsidurtų mokykliniuose istorijos vadovėliuose. Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga pedagogas pranešė, kad jo kuriamame naujame istorijos vadovėlyje svarbiausi trys Vytautai Lietuvos istorijoje bus Vytautas Didysis, Vytautas Landsbergis ir Tomas Vytautas Raskevičius.
Garsiausi šalies Vytautai
„Šiandien svarbi diena. Nuo ryto sulaukiau žinučių, kokį įrašą įkelsiu atėjusio profesoriaus 90-mečio jubiliejaus proga. Vasarą rašiau vadovėlį ir, mano manymu, per Lietuvos istoriją yra trys Vytautai: Vytautas Didysis, prof. Vytautas Landsbergis ir Tomas Vytautas Raskevičius. Tai trys Lietuvos: LDK, prof. jungtis ir Tomas Vytautas - turbūt ta Lietuva, kurią mes vejamės. Drąsus vadovėlio sprendimas. Nežinau, daug diskutavom, ar liks, ar bus pakeistas. Panašiai ir su profesoriumi. Indėlis neįkainojamas, bet tik po laiko suprastas, įeis į vadovėlius. Su jubiliejum visus!", - socialiniame tinkle paskelbė istorijos mokytojas A.Bitautas. Prie įrašo jis pridėjo maketą iš būsimo vadovėlio, kuriame - užduotis iš temos apie Vytauto Didžiojo valdymo erą.
Užduotyje pavaizduoti Vytautas Didysis, V.Landsbergis ir T.V.Raskevičius. Vaikų klausiama, kaip dažnai tarp draugų jie gali sutikti Vytautą ir kaip pavyzdys paminėti keli žinomi. Šalia Vytauto Mačernio ir Vytauto Kernagio, netgi du Vytautai Landsbergiai: patriarchas ir jo sūnus Vytautas V.Landsbergis.
Nepatikėjo net pats T.V.Raskevičius
Tokia užduotis sukėlė audrą internete. Netgi pats T.V.Raskevičius nepatikėjo, jog tai gali būti rimti ketinimai. Jis pakomentavo klausdamas, ar tai tėra juokas, tačiau autorius A.Bitautas atsakė, kad tai tikro maketo variantas. Kai kurie komentatoriai stebėjosi, kokie yra T.V.Raskevičiaus nuopelnai Lietuvos istorijai. A.Bitautas netgi sulaukė klausimų, ar nežino, kad šis žmogus teismo pripažintas priekabiavęs prie savo pavaldinio. Ar tai ir yra svarbiausias pasiekimas, kurį reikėtų aptarti mokyklose? Daugeliui pro akis neprasprūdo ir tai, kad A.Bitautas, kurdamas vadovėlį, nesibodi reklamuoti Laisvės partijos, su kuria pats dalyvavo buvusiuose Seimo rinkimuose.
Mokytojo užmoju piktinasi ir tėvai. Vilniaus Taikos progimnaziją lankančio mokinio mama Jolanta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) teigė, kad tai yra istorijos klastojimas: „Aš tiesiog pakraupusi. Jeigu toks vadovėlis bus pasirinktas mokykloje dėstant istoriją mano vaikams, leisiu nedalyvauti pamokose. Nejaugi tokiais „didvyriais" reikia mokyti vaikus žavėtis? Didžiulis pralaimėjimas tradicinių vertybių puoselėtojams."
Kilus pasipiktinimui, A.Bitauto įrašas buvo ištrintas. „Vakaro žinioms" susisiekus su A.Bitautu, jis patikino, kad kol kas T.V.Raskevičius į istorijos vadovėlius įtrauktas nebus. „Kadangi kilo nemenkas skandalas, leidėjas nelabai sutinka, kad daugiau kažką viešinčiau iš maketo. T.V.Raskevičiaus neliks", - trumpai atsakė A.Bitautas. Paprašius pakomentuoti, kaip tokia idėja kilo, pedagogas suskubo atsakyti, kad šiuo metu veda pamokas. O į užklausą, kokiu jam patogiu laiku būtų galima pabendrauti, nebeatsakė.
Tikrina leidėjai, o renkasi mokykla
„Vakaro žinios" susisiekė su Nacionaline švietimo agentūra ir paklausė, kaip atliekami mokykloms skirtų vadovėlių kokybės tikrinimai. Pasirodo, kriterijai yra, tačiau kaip jų laikomasi, sprendžia patys autoriai ir leidėjai.
„Pagal šiais metais įsigaliojusią naują tvarką, vadovėlius ir mokymo priemones rengia ir už jų turinio kokybę atsako su vadovėlių ar mokymo priemonių rengimu ir leidyba susiję fiziniai ar juridiniai asmenys.
Visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Pagal juos, tekstinė, vaizdinė, skaitmeninė ir interaktyvi medžiaga turi atitikti dalyko bendrojoje programoje apibrėžtą mokymo(si) turinį ir ugdyti nurodytas mokinių kompetencijas, pateikiamos įvairių tipų užduotys turi atliepti aprašytus pasiekimų lygius. Turinys turi būti parengtas remiantis patikrintais ir patikimais šaltiniais, be fakto ir dalyko klaidų, nėra diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, vengiama neigiamas emocines reakcijas keliančių asociacijų, būdvardžių ir kategoriškų apibendrinimų, nėra neigiamų ar kitokių lyčių stereotipų.
Vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę vertina vadovėlio ar mokymo priemonės leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 kompetentingi vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai", - nurodė agentūra. Ji taip pat pridūrė, kad mokyklos pačios sprendžia, kuriuos vadovėlius ir mokymo priemones įsigyti.
Interviu su istoriku Tomu Baranausku
- Kaip vertinate sumanymą išrinktus „tris svarbiausius Lietuvos istorijoje Vytautus"?
- Pats autorius nurodo, kad užduoties tikslas yra kalbėti apie Vytauto vardą. Bet žinant, kad autorius priklauso Laisvės partijai, tai yra savo partijos ir bendrapartiečio reklama. Juk su istorija T.V.Raskevičius neturi nieko bendro. Visos trys asmenybės yra visiškai skirtingo mąsto, jų neįmanoma lyginti. V.Landsbergį dar būtų galima priskirti valstybės veikėjams ir bandyti jį lyginti su Vytautu Didžiuoju, tačiau T.V.Raskevičius čia yra visai ne vietoje. Taip, dabar mes jį žinome kaip Seimo narį, bet kai baigsis kadencija, ir tą žmogų užmiršime. Tai žmogus, kuris nieko pozityvaus nėra padaręs. Tad kalbėti apie tokius žmones istorijos pamokoje, man atrodo, kaip istorijos niekinimas.
- Pats T.V.Raskevičius pagalvojo, kad tai tik juokas...
- Matyt, autorius galvojo, kad tai bus labai originali mintis. Jis galvojo, kad tai gali būti rimta užduotis, bet tai nėra rimta. Jis tarsi argumentavo, kad pasirinko Vytautus, kurie atnešė kažką naujo Lietuvai. Naujumas, siejamas su T.V.Raskevičiumi, turbūt yra tai, kad jis save yra pavadinęs profesionaliu gėjumi.
- Atliekant šią užduotį, pedagogams istorijos pamokoje su mokiniais tektų paliesti ir LGBT temą, kuri nesusijusi su Lietuvos istorija ir Vytauto valdymu?
- Manau, kad toks pagrindinis tikslas ir buvo. Neva yra Vytauto laikų Lietuva, ir yra LGBT Lietuva. O V.Landsbergiui suteikiamas jungiamosios grandies vaidmuo. Prisiminus, kad jo anūkas Gabrielius Landsbergis Partnerystės įstatymą sulygino su Kovo 11-ąja, gal ir skamba logiškai (juokiasi).
- Jūsų, kaip istoriko nuomone, kokie pasiekimai galėtų pretenduoti į istorijos vadovėlius?
- Turi būti ypač nusipelnęs valstybei, kultūrai ar mokslui, o ne į istorijos vadovėlį atsitiktinai patekęs pagal vardą. Pagal tokį principą galima pritraukti bet ką. Vytautas Didysis yra aukščiausio lygio asmenybė Lietuvos istorijoje, jis žinomas dėl jo neginčijamų nuopelnų.
- Ar, kuriant vadovėlius, įprastai jo turinys paliekamas autoriaus fantazijai?
- Vadovėliai yra didelė švietimo sistemos problema. Turime daug vadovėlių ir labai didelė jų dalis yra nekokybiški. Per didelis vadovėlių skaičius neleidžia tinkamai ištobulinti, išdiskutuoti turinio ir sukurti vieno kokybiško vadovėlio. Vietoj to atsiranda daugybė netobulų vadovėlių. Kaip autorius sugeba, taip ir parašo. Taip yra todėl, kad mokyklinės programos yra labai plačios, o niekas negali būti specialistas visur.
Pavyzdžiui, kalbant apie istorijos vadovėlius, kiek yra istorikų, kurie tobulai išmano visą istoriją? Tokių žmonių nėra. Dažniausiai yra taip, kad teisingai parašomos kažkokios konkrečios temos, kurias autorius geriausiai išmano, o visa kita pateikiama paviršutiniškai. Reikalingas daug platesnis tokių vadovėlių aptarimas tarp specialistų, vertinant ne tik vadovėlio pedagoginę, bet ir dalykinę puses. O norint įvertinti vadovėlį tikrai kruopščiai, reikėtų vien dalykinei puse pasitelkti daug specialistų, o kur dar pedagoginiai vadovėlio aspektai.
- Bet vadovėliai yra tikrinami?
- Taip, jie tikrinami. Tikrintojas gali parašyti pastabas vadovėliui, bet autorius nebūtinai į jas atsižvelgia. Tuomet taip ir išeina, kad net partiją galima pareklamuoti vadovėlyje. Žinoma, dar nežinia, ar pirminis maketas visgi liks galutiniame variante.
- Autorius pasakė, kad T.V.Raskevičiaus neliks užduotyje, kaip tai buvo planuota. Bet jeigu ne ši situacija, užduotis, greičiausiai būtų patekusi į vadovėlius.
- Žinoma, gerai, jeigu priimtas toks sprendimas. Bet tai neišsprendžia to, kad vadovėlio turinys dažnu atveju atitinka autoriaus pažiūras ir sugebėjimus. Kol kas nėra mechanizmo, kad vadovėliai tikrai būtų ištobulinti taip, kaip turėtų.