respublika.lt

Prieš 35 metus prasidėjo Lietuvos išsilaisvinimo žygis

(585)
Publikuota: 2023 birželio 03 11:28:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Didžioji salė. Diskusijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų gairių pristatymo. LPS iniciatyvinės grupės išrinkimas. 1988 birželio 3 d. Nuotraukos autorius Jonas Česnavičius. R. ir Z. Vaišvilų asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien, birželio 3 d., sueina lygiai 35 metai, kai tuometinės LTSR Mokslų akademijos (MA) salėje buvo įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė 35 asmenų grupė ir prasidėjo rizikingas Lietuvos valstybės atkūrimo kelias. Tie 35 šios šlovingosios mūsų išsivadavimo istorijos pradininkai - mokslininkai, menininkai, architektai, žurnalistai - puikiai suprato tapę savotiškais kamikadzėmis. Juk išsivadavimo žygis galėjo baigtis KGB sutraiškytomis šių žmonių karjeromis, o gal net pareikalauti gyvybių.

 

1988 m. balandžio 20-ąją, likus 1,5 mėnesio iki LPS iniciatyvinės grupės įsteigimo, tuometinis LTSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis Arvydas JUOZAITIS Lietuvos dailininkų sąjungos salėje, sąjungos pirmininkui Broniui Leonavičiui leidus, perskaitė viešą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva". Šis pranešimas jau atspindėjo būsimo Sąjūdžio ideologiją.

A.Juozaitis prisimena:

„Tas mano pranešimas buvo padarytas labai sąmoningai, kad save įsivertintume. Pranešimas buvo išplatintas šimtais tūkstančių egzempliorių, o dalį egzempliorių čia pat, tuoj po pranešimo, išdalinau. Tai faktiškai buvo Sąjūdžio politinė programa iki Sąjūdžio steigiamojo susirinkimo.

Taip pat visus veikė Estijos įtaka. Jie rado būdą, kaip praplėšti uždangą ir 1988 m. gegužės pabaigoje toje pačioje LTSR MA salėje pranešė, kad jau yra paruošę Estijos ekonominio savarankiškumo programą. O Lietuva dar nieko panašaus nebuvo padariusi. Estai mus sugėdino.

Tai buvo savaitė prieš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigimą.

Todėl irgi parašėme pataisytą Konstituciją, kurią paskui lapkričio mėnesį Sąjūdžio steigiamasis susirinkimas patvirtino. Konstitucijos rengėjas akademikas Juozas Bulavas (1935-2008) vėliau tapo vienu iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. O tada mes išsikovojome, kad 1988 m. birželio 3-ąją MA salėje įvyktų diskusija dėl LTSR Konstitucijos pataisų gairių.

Mums reikėjo oficialios dingsties. Ir tada sugužėjo daugiau nei 500 žmonių, tarp jų ir Justinas Marcinkevičius (1930-2011) atėjo.

Žodžiu, buvo galima prisikviesti tuos žmones, kurie šiaip būtų neatėję. O mums reikėjo, kad jie ateitų. Buvo milžiniška komunistų kontrolė iš partijos Centro komiteto (CK), bet reikėjo, kad žmonės nebijotų.

Kadangi renginys vyko LTSR MA salėje, tai dėl to ir susirinko žmonės. Buvo ten ir KGB žmonių, bet man, pavyzdžiui, tai visai nerūpėjo, kadangi mes į viešumą ėjome.

Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo kuriama susirinkimo metu šaukiant garsių žmonių pavardes. Jums turbūt sunku suprasti, bet mes tuos žmones, kurie tą vakarą buvo, mes juos visus faktiškai išprovokavome tapti iniciatyvinės grupės nariais. Išskyrus akademiką Eduardą Vilką (1935-2008). (E.Vilkas tuo metu buvo LTSR MA prezidiumo vyriausias mokslinis sekretorius, - aut. past.). Jis buvo gavęs nurodymą iš partijos CK mus iš salės išvaikyti, bet negalėjo to padaryti, nes salėje sėdėjo akademikai, liaudies menininkai. Galiausiai mes E.Vilkui pasiūlėme - „Tai dabar mes ir jus įrašysime į iniciatyvinę grupę!" E.Vilkas tik mostelėjo ranka ir pasakė - „Apsieisite ir be manęs!" Bet mažai trūko, kad ir jis būtų tapęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Įsivaizduojate? Viskas buvo labai paradoksalu.

Menininkai dar buvo nedrąsūs. Pavyzdžiui, vienam garsiam skulptoriui vien nuo mano pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva" Dailininkų sąjungoje klausymo pašiurpo oda. Manė, kad dabar mus visus areštuos. Ir grįždamas į Klaipėdą pasiėmė pakeleivingų žmonių nuo Kauno, kad nebūtų taip baisu važiuoti. Galvojo - nuvažiuos namo ir iškart bus suimtas.

Menininkai buvo dar atitrūkę nuo, pavadinkime, realybės. Reikėjo juos pažadinti. Tai kaip juos revoliucinėmis mintimis užkrėsti? Praktiškai turėjome 3 būdus. Tai - „Sąjūdžio žinios", kurių redakcija buvo mano bute (A.Juozaitis 1988 m. buvo „Sąjūdžio žinių" redaktorius ir leidėjas, - aut. past.). Antras - mitingai, kurių jau nedraudė, KGB nevaikė, bet reikėjo rasti susirinkimo priežastį. Pavyzdžiui, kai mes išlydėjome komunistus į Maskvą arba pasitikome komunistus iš Maskvos. Mitingai būdavo „pririšami" prie tam tikrų įvykių, švenčių. Roko maršas 7 Lietuvos centrus pravažiavo per 1,5 mėnesio. Na, o trečias būdas buvo „Amerikos balsas", kuris čia pat viską transliavo, jo trukdymas jau buvo nuimtas.

Pagrindinis renginių atributas jau buvo Trispalvė. Nebuvo abejonių, kad ši vėliava reiškia Nepriklausomybę. Vėliavos dalyvavimas pats savaime buvo energetinis sprogdiklis. Ir tai leido tarybinė santvarka!

Man, pavyzdžiui, popieriaus problemos nebuvo „Sąjūdžio žinioms" leisti. Susiradau pats ir spaustuvės darbuotoją Antaną Paulauską. Mašina „atmušdavo" 5000 egzempliorių - ir nekildavo jokių klausimų, ar čia reikia mums duoti popieriaus, ar nereikia. O man algą mokėjo MA institutas, nors aš nėjau į darbą, leidau „Sąjūdžio žinias". Dėl to mokėjo algą, nes instituto skyriaus vadovas buvo Bronius Kuzmickas, pats patekęs į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. (Filosofijos profesorius, būsimas signataras B.Kuzmickas tuo metu vadovavo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriui, - aut. past.). B.Kuzmickas juokavo: „Dirbi revoliucinį darbą, o tarybų valdžia tau dar ir algą moka".

Ar įmanoma visą šį dvasinį pakilimą atkartoti? Neįmanoma! Ir aš jums pasakysiu, kodėl. Kadangi vienas trečdalis lietuvių manė, kad laisvė yra ne tik išsivadavimas iš imperijos, bet ir iš Lietuvos. Pabėgti į Vakarus - tai čia yra laisvė. Kadangi iš pradžių reikėjo sieną pradaužti, tai visi kartu buvome. O kai sieną pradaužėme - viskas, pasikeitė laisvės ribos.

Baltijos kelias buvo aukščiausia mūsų Gulbės giesmė, bet po to jau buvo viskas kitaip..."

Filosofo, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Vytauto RADŽVILO paklausėme, kaip iš 35 metų perspektyvos vertina Sąjūdžio iniciatyvinę grupę?

„Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo to meto visuomenės atspindys. Ją sudarė labai skirtingi žmonės, tačiau neįmanoma paneigti, kad tai vis dėlto buvo tuometinės Lietuvos visuomenės šviesuomenė, tikrai norėjusi permainų. Tai neabejotinai buvo intelektualiausia ir didžiausią moralinį autoritetą naujausių laikų visuomenėje turėjusi iniciatyvinė grupė, bet ji buvo pernelyg skirtinga.

Ypač politinės savivokos atžvilgiu. Ji norėjo gero Lietuvai, tačiau Lietuvos valstybinė sąmonė buvo sovietiniais laikais slopinama daugelį dešimtmečių. Todėl Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Lietuvos valstybės vizija iš pat pradžių gana smarkiai skyrėsi.

Viena buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės nuo Maskvos, o visai kas kita apsibrėžti, kokią Lietuvą mes kursime, kai Lietuvos Nepriklausomybė bus iškovota.

Todėl Sąjūdyje ir jo iniciatyvinėje grupėje vis dėl to retrospektyviai galima įžvelgti tris būrelius. Viename iš jų buvo tie, kurie iš esmės įsivaizdavo atnaujintą, dalinai nepriklausomą, bet vis dėl to socialistinę Lietuvą. Tipiškas tos grupės atstovas buvo rašytojas Vytautas Petkevičius (1930-2008).

Kitame poliuje buvo žmonės, kurie tarsi siekė tos Nepriklausomybės, bet iš tikrųjų aiškiai neįvardijo, koks vis dėl to turės būti atkurtos valstybės projektas. Šiai grupei atstovavo pirmiausiai Vytautas Landsbergis, kuris nuoširdžiai siekdamas Lietuvos Nepriklausomybės buvo gana atsargus ir kai kuriais momentais iš tiesų gerokai svyravo. Net Kovo 11-osios Akto išvakarėse. Tai nėra smulkmena, nes ji vis dėlto rodo, o retrospektyviai akivaizdu, kad to, ką galime pavadinti geležine valia atkurti valstybę, vis dėlto nebūta. Be to, kai šita valstybė buvo atkurta, nebuvo daroma tvirtų, ryžtingų žingsnių jai pastatyti ant kojų. Tokiu žingsniu turėjo būti be abejo labai griežta liustracija. Turėjo būti apsivalyta nuo aukščiausių partinių funkcionierių. Bet dar svarbiau - turėjo būti aiškiai pasakyta, kad mes atkuriame Vasario 16-osios tautinę, nacionalinę nepriklausomą valstybę, kurią plėtojame ir toliau auginame. Užuot tai padarius, radosi Kovo 11-osios Lietuva.

Esminis Kovo 11-osios valstybės bruožas yra tas, kad ji yra gana problemiškas Vasario 16-osios Lietuvos ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos hibridas. Šitai valstybei galiausiai priklauso tie, kuriems 50 metų Vasario 16-osios Lietuva buvo neapykantos ir patyčių objektas, ir nieko daugiau. Jie neketino tokios, Vasario 16-osios valstybės, statyt, o paprasčiausiai ieškojo, prie ko prisiglausti. Tos linijos atstovas, be abejo, yra V.Landsbergis, kuris po to, kai Lietuvos Respublika sugrįžo į tarptautinę areną, iš esmės niekada nesirūpino mūsų valstybės išsaugojimu. Kitaip tariant, pasirinko integracijos be ribų strategiją.

Bet Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo ir trečioji grupė, kuri buvo pati negausiausia. Jos dvasinis vadovas neabejotinai buvo Romualdas Ozolas (1939-2015), kuris Lietuvos perspektyvą suprato taip - atkuriama nepriklausoma nacionalinė Lietuvos valstybė, kuri skirta pirmiausiai būti saugiais lietuvių Tautos namais ir sudaryti sąlygas plėtoti Tautos kūrybines galias pasaulio arenoje. Tačiau tik su viena būtina sąlyga - jeigu tai iš tikrųjų naudinga atkurtosios Lietuvos valstybės projektui. Tai štai šiuo atžvilgiu formaliai deklaruotas Sąjūdžio lygmenyje idealas - atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę - viena vertus tarsi yra įgyvendintas, o kita vertus, kadangi nebuvo stiprios tautinės ir valstybinės savimonės, tai šita valstybė, patys jos savarankiškumo pamatai nejučiomis buvo visiškai išplauti.

Todėl turime situaciją, kad, užuot stiprinę Lietuvos valstybę, teigę, kad Lietuva - lopinėlis prie Baltijos jūros yra vieninteliai viso pasaulio lietuvių namai, mes faktiškai jau valstybiniu lygmeniu skelbiame apie globalią Lietuvą, kuri faktiškai reiškia, kad vadovaujamasi idėja, jog Sąjūdžio ir jo iniciatyvinės grupės tikslai buvo beprasmiški.

Jei šita globalios Lietuvos vizija nebus atšaukta, Sąjūdis reikš tik vieną dalyką - kad lietuviai kadaise, prieš 35 metus pakilę į žūtbūtinę kovą už savo laisvę tik tam, kad galiausiai išnyktų istorijos verpetuose."

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė

Regimantas Adomaitis †

Vytautas Jurgis Bubnys †

Juozas Bulavas †

Antanas Buračas

Algimantas Čekuolis

Virgilijus Čepaitis

Vaclovas Daunoras †

Sigitas Geda †

Bronius Genzelis

Arvydas Juozaitis

Julius Juzeliūnas †

Algirdas Kaušpėdas

Česlovas Kudaba †

Bronius Kuzmickas

Vytautas Landsbergis

Bronius Leonavičius

Meilė Lukšienė †

Alfonsas Maldonis †

Justinas Marcinkevičius †

Alvydas Medalinskas

Jokūbas Minkevičius †

Algimantas Nasvytis †

Romualdas Ozolas †

Romas Pakalnis †

Saulius Pečiulis †

Vytautas Petkevičius †

Kazimiera Prunskienė

Vytautas Radžvilas

Raimundas Rajeckas †

Artūras Skučas

Gintaras Songaila

Arvydas Šaltenis

Vitas Tomkus

Zigmas Vaišvila

Arūnas Žebriūnas †

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
92
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (585)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s