Pedofilijos byla. Ar išmoktos Garliavos istorijos pamokos?

Buvę Seimo nariai svarsto, kad konservatorių partija gali žinoti daugiau apie kaltinimus K.Bartoševičiui, bet bijoma prarasti reitingus, todėl situacija glaistoma.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad jau prieš trejus mėnesius pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio ir nepilnamečio prievartavimo bei jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimo. Dėl to ketinta prašyti panaikinti Seimo nario K.Bartoševičiaus neliečiamybę, tačiau politikas užbėgo procesui už akių pats atsisakydamas mandato.

Žiniasklaidai jis komentavo dar negavęs jokios informacijos iš prokurorų. „Nesusisiekė niekaip. Manęs niekaip nepasiekė", - antradienį sakė K.Bartoševičius ir pažymėjo neturintis informacijos apie tyrimą.

Iš tiesų prokuratūra neturi prievolės informuoti apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, net jeigu renkama informacija apie konkretų žmogų, nes tai galėtų pakenkti tyrimui. Kada apklausti žmogų, kurio atžvilgiu vyksta tyrimas, sprendžia pats prokuroras. Tai galima padaryti ir nepanaikinus teisinės neliečiamybės. Pavyzdžiui, 2016 m. Seimo narys Petras Gražulis Generalinėje prokuratūroje buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju, tačiau parodymus duoti atsisakė. Pernai specialiuoju liudytoju buvo apklaustas ir Seimo narys Mindaugas Puidokas. Tam nereikia panaikinti Seimo narių teisinės neliečiamybės.

Smūgis visam Seimui

Buvęs ilgametis Seimo narys, iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos išprašytas už tikrai konservatyvias pažiūras ir Krikščionių sąjungą sukūręs Rimantas Jonas Dagys sako, kad prokurorų žinia ir Seimo nario mandato atsisakymas, vargu, ar buvo sutapimas.

„Manau, kad ir dėl pasitraukimo buvo su kažkuo konsultuotasi. Spėju, viską greitai sužinosime, nes paslaptys Lietuvoje ilgai nebūna slaptos", - sako buvęs konservatorius.

R.J.Dagys neabejoja, kad galimas pedofilijos skandalas Seime smogs ne tik konservatoriams, su kuriais į Seimą buvo išrinktas K.Bartoševičius, bet visai politinei sistemai. „Seimo reitingai ir taip nėra aukšti. O jeigu kaltinimai pasitvirtins, tai sukels pavojų pasitikėjimui demokratine sistema. Tai turės ilgalaikes pasekmes. Neabejotinai tai yra didžiulė konservatorių krizė."

Pasigedo reakcijos

Visgi, R.J.Dagys teigia, kad konservatorių partija šioje situacijoje turi nešti atsakomybę ir kol kas nematyti, kad ji būtų prisiimta. „Nepamirškime, kad procese galimai nukentėjo pažeidžiami žmonės. Ir toje pusėje žmonės daug silpnesni, nei politikai. Todėl labai svarbu saugoti jų anonimiškumą. Bet kiek leidžia įstatymai, procesas turi būti kuo skaidresnis.

Žinoma, kad jokia partija neapsaugota nuo to, kad į ją gali papulti atsitiktiniai žmonės. Bet klausimas, kaip tu sureaguosi šioje situacijoje ir kaip paaiškinsi žmonėms, kurie jumis tikėjo. Todėl aš, kaip ir daugelis, pasigedau operatyvios, garsios ir griežtos partijos vadovų reakcijos. Tai yra situacija, kai laukiama lyderių pasisakymų, o ne kitų partijos narių. Jeigu vadovai nusišalina, vengia, jie arba prasti vadovai, arba žino kažką daugiau, nei mes visi žinome. Konservatoriai elgiasi tipiškai: kitų atžvilgiu jie yra žymiai griežtesni nei savo nuodėmėms.

Kalbos apie tai, kad tai buvo ne partijos narys ar kad pasitraukė pats, tai yra valdančiosios daugumos propagandistų bandymas apginti partiją ir išplauti konservatorių mundurą. Jie ieško būdų, kaip situaciją sušvelninti, sumenkinti. Labai pasitarnauja ir žinomų žmonių tyla šia tema. Taip bandoma numarinti temą. Galime pamatyti ir kitą būdą - kai skandalą bandomą užgožti kitu skandalu ir žmonės galiausiai pamiršta pirmąjį. Argi šiandien kam rūpi brendžio dėžučių skandalas? Per ilgą laiką jis buvo išplautas ir jokios žalos demokratijai, pasirodo, nebuvo padaryta. Tai tik rodo, kad mūsų propagandinis aparatas yra perėmęs daug įpročių iš rytuose esančių kaimynų."

Komentuoja buvęs Seimo narys, į parlamentą išrinktas su „Drąsos kelio" partija Valdas VASILIAUSKAS:

- Konservatorius psichiatras Linas Slušnys kalba, kad daugybė bylų dėl seksualinių nusikaltimų baigiasi niekuo. Jis primena, kad Garliavos istorijoje pedofilija buvo kaltinami net teisėjai, bet galiausiai teismas pasakė, kad to nebuvo. Matote kokių nors sąsajų?

- Matome tam tikrą Garliavos istorijos tęsinį. Nepamirškime, kad tas pats vaikų psichiatras L.Slušnys labai aktyviai dalyvavo Garliavos istorijoje, jis turi ir daugiau patirties vaikų seksualinės prievartos tema savo darbe. Dabar jis, spėju, neprašomas ėmėsi advokatauti savo kolegai. Visi kiti sukrėsti ir susiėmę už galvų. Galbūt tai rodo, kad K.Bartoševičiui dega padai. Jeigu jis jaustųsi nekaltas, gal jis taip nespruktų, kaip padarė dabar, bandydamas išvengti visų viešų procedūrų.

- Garliavos istorijos dalyviai ir ją sekę žmonės ne kartą sakė, kad pedofilijos tinklas yra platus ir gali siekti netgi valdžią, bet eilę metų tai buvo laikoma sąmokslo teorija.

- Taip ir buvo. Visuomet Garliava buvo pajuokiama, atsirado tokie epitetai kaip „gaivalas", „patvoriniai", „violetiniai", „garliaviniai" ir pan. Beje, visame šiame išjuokime labai aktyviai dalyvavo ir konservatoriai.

- Tekdavo tokių dalykų išgirsti?

- Tenka iki šiol. Ir labai daug iš savo buvusių kolegų, kurių nemažai buvo tarp konservatorių ir liberalų. Iš tos pusės buvo didžiausios patyčios ir pašaipos. Prisiminkime, kad apkaltą Neringai Venckienei Seime aktyviai palaikė būtent konservatoriai, o ją inicijavo Liberalų sąjūdis. Įdomu tai, kad „Drąsos kelio" partija buvo opozicinė, tačiau ją labiausiai daužė tuometinės opozicinės liberalų ir konservatorių frakcijos. Manau, kad N.Venckienė iš dalies taikiniu tapo būtent todėl, kad ėmėsi politinės veiklos.

- Konkurencija?

- Konkurencija ir pavojus tam tikriems sluoksniams, kurie buvo susiję su pedofilija.

- Atrodytų, paradoksas, kad žmonės, kurie tiesiog gynė mergaitę, buvo žeminami, paversti marginalais ir netgi išstumti į tam tikras visuomenės paraštes...

- Geriausiu atveju į paraštes... Kai kas tampomi po teismus dešimt metų, su kitais susidorota.

Visos visuomenės gina savo vaikus. Atrodo, kad tik Lietuva to nedaro. Pedofilija yra išrinktųjų ištvirkėlių sritis ir labai dažnai elitinių. Taip yra JAV, Jungtinėje Karalystėje, kitur. Tai gerai finansuojamas tinklas, kuris yra labai slepiamas. Ir, beje, dažniausiai, jis yra tarptautinis. Garliavos istorijos gijos taip pat driekėsi plačiau, bet tinklas moka labai gerai apsiginti, todėl yra sunkiai įveikiamas.

- Jeigu visi pedofilija kaltinti žmonės mirę, Drąsius Kedys taip pat, nuo ko tada saugoma mergaitė?

- Tai yra vienas iš neatsakytų klausimų. Ir dabar jau vėl girdime, esą K.Bartoševičiaus skandalas yra šventė garliaviniams, taip vėl menkinant šią temą. Kokia čia šventė. Nėra kuo džiaugtis, kai išgirstami tokie baisūs dalykai. Puikiai žinome, kad tokio tipo bylos yra labai sudėtingos. Juk paprastai nusikaltimų liudininkų nebūna, tik aukos.

- Dalis politikų kartoja, kad Generalinės prokuratūros pagarsintų Baudžiamojo kodekso straipsnių nereikia sieti su partija, nes tai susiję tik su konkrečiu politiku. Partijai nekrenta atsakomybė?

- Tokios kalbos yra tik bandymas padėti pagalvę konservatoriams. K.Bartoševičius į Seimą pateko kaip TS-LKD sąrašo narys. Sąrašo dalyvis įsipareigoja partijai, o partija, įtraukusi šį politiką į sąrašą, prisiima už jį atsakomybę. Ir nemanyčiau, kad K.Bartoševičius buvo atsitiktinis politikas. Jis rinkiminės kampanijos metu buvo matomas partijos veidas, dažnai būdavo šalia sąrašo vedlės - dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės.

- Kur šiandien yra I.Šimonytė, paaiškėjus tokiai informacijai?

- Tai yra atviras klausimas: kur I.Šimonytė, kur partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir galų gale konservatorių partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis? Visgi, įvykis neeilinis. Turbūt neturi, ko pasakyti.

- Kas būtų, jeigu taip būtų nutikę „valstiečių" ar kitai opozicinei partijai?

- Būtų viena po kitos rengiamos konservatorių spaudos konferencijos. Visi Lietuvos žurnalistai neišeitų ne tik iš Seimo frakcijos narių kabinetų, bet ir R.Karbauskio namų. Žmogus jau būtų nuteistas.