Lietuviai nustojo mirti nuo senatvės

Ką sako skaičiai?

Higienos instituto duomenimis, mirtingumas Lietuvoje pradeda didėti jau nuo 56 metų, o prieš pensiją ir išėjus į pensiją - dar greičiau.

2021-aisias Lietuvos gyventojų tikėtino gyvenimo vidutinė trukmė vyrams tesiekė 69,6 metų, o moterims 74,3 metus. Tačiau kalbama tik apie vidutinę gyvenimo trukmę, o iš tikrųjų statistika daug optimistiškesnė. Lietuviai turi daug šansų sulaukti daug gilesnės senatvės. Pernai Lietuvoje iš visų amžiaus grupių daugiausia numirė 85-mečių mūsų piliečių - 1762 asmenys. Vadinasi, šie žmonės pragyveno bent 10 metų ilgiau nei statistinė vidutiniška gyvenimo trukmė.

Pernai Lietuvoje iš viso mirė 47 746 asmenys - 22 889 vyrai ir 24 857 moterys. Darbingo amžiaus grupėje (16-64 m) dominavo mirtys nuo išeminės širdies ligų (vyrai 17,1 proc., moterys - 9,6 proc.) ir nuo Covid (vyrai - 10,8 proc., moterys - 16,5 proc.).

Tarp visų mirusių Lietuvos piliečių buvo ir 160 asmenų, sulaukusių 100 metų ir dar vyresnių. Tokius senolius tarsi derėtų priskirti grupei, mirusiai nuo senatvės, kuri medicininėse ataskaitose žymima kodu R54. Tačiau ne. Nuo senatvės pernai mirė tik trys senjorės. Užpernai - 1 asmuo. Higienos instituto duomenys rodo, kad mirtys nuo senatvės tampa vis retesnės. 2005-aisiais nuo senatvės mirė 43 mūsų piliečiai, 2006-aisiais - 61, 2007-aisiais - 34, o pastaraisiais metais, nors ir turime gyventojų, sulaukusių šimto ir dar daugiau metų, nuo senatvės ėmė mirti tik vienas kitas. Negi imsime mirti nuo jaunystės?

Kaltina medikus

Socialiniuose tinkluose juokaujama, kad Lietuvoje dalis visuomenės yra įsikalbėjusi, jog dažniausiai mirštama nuo skiepų, nuo „koronos" arba tada, kai medikai nugydo, pražiūri onkologinę ligą, nors, anot mirusio artimųjų, net jie vėžį matė. Esą žmonės Lietuvoje miršta „nuo širdies, nuo gumbo", bet niekada nuo senatvės. Tarsi visi būtume nemirtingieji dankanai maklaudai iš TV serialo „Kalnietis". Mirusiųjų artimieji dūsauja, kad „tokia stipri močiutė buvo, tik dūsti pradėjo, nuvažiavome į priėmimą ir ...". Tiesa, galima suprasti ir gedinčius artimuosius. Žmogui būdinga ieškoti kaltų dėl savo nelaimių ar praradimų. Kaltinama valdžia, likimas, bendradarbiai, marčios, žentai. Taip pat ir medikai.

Karaliai sensta ir miršta

VŠĮ „Panevėžio miesto poliklinika" chirurgas Martynas Jonkus socialiniuose tinkluose yra pajuokavęs, kad „žmonės miršta nuo paties gydymo". Anot M.Jonkaus, toks jo pasakymas buvo ironiškas, gal net daugiau sarkastiškas:

„Žmonės dabar Lietuvoje pikti, pavargę nuo pandemijos, ligų ir nori apkaltinti konkrečius gydytojus, kad nugydė.

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II buvo prižiūrima pačių geriausių medikų iš pačių garsiausių ligoninių, jai buvo prieinami patys pažangiausi gydymo būdai, medikamentai, bet vis vien mirė nuo senatvės. O pas mus mirti nuo senatvės - nė už ką! Geriau sakys, kad mirė nuo skiepo.

Pas mus viešumoje savaitėmis tęsiamos temos, kaip medikai kažką blogo padarė. Vilniuje greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoją pacientas stipriai sumušė - ir jokios diskusijos, čia jau yra normalu, o jei kažkokia žinoma „žvaigždutė" ligoninės priimamajame 10 minučių pralaukė - tai jau skandalas, apie tai kalbės pusė Lietuvos.

Nenorima pripažinti, kad žmogus gali mirti ir nuo senatvės. Jei turime automobilį 20-30 metų amžiaus, jis jau bus paveiktas rūdžių, gal bus jau netinkamos žvakės, susidėvėjęs motoras, bet nesakysime, kad mašina sugedo nuo rūdžių. Sakysime - mašina paseno. O visuomenės lūkesčiai dėl savo sveikatos yra dideli. Nori būti su tobulais koronarais, idealiu kraujospūdžiu, bet į „servisą" eiti delsia. Žmogus ieško kaltų, kad 20-30 metų nevartojo jam reikalingos tabletės, nesiekė cukraus koncentracijos kraujyje, nedalyvavo ligų profilaktikos programose, kurių yra labai daug, gėrė alų, žiūrėjo televizorių, o dabar, kai sunkiai susirgo, atpirkimo ožys yra gydytojas, kuris tą ligonį mato pirmą kartą gyvenime! Žmogus pragyveno 90 metų, iš kurių 50 metų nekoregavo savo gyvensenos, savo ligos, o kas kaltas? Gydytojas!"

Mirties kodas

Negalime nesutikti su gydytoju, tačiau mirties priežastį į mirties liudijimą rašo ne pats numirėlis ar jo artimieji. Tą padaro specialistai. Ir kodą, nurodantį, jog žmogus mirė nuo senatvės, jie įrašo itin retai. Gal, jeigu dažniau rašytų, nebūtume pirmaujantys pasaulyje pagal mirtis nuo kraujotakos sistemos ligų?

Gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Vaineta Valeikienė yra parašiusi disertaciją apie vyresniam amžiui būdingą Parkinsono ligą. Mokslininkė domisi ir žmogaus senėjimo problemomis, yra žurnalo „Gerontologija" bendradarbė. V.Valeikienė sakė, kad žmonių mirčių priežastis labai retai atitinka mirties nuo senatvės kodą:

„Jei žmogus miršta nuo senatvės, neturi išryškėti kokia nors viena liga. Bet paprastai ir seni žmonės miršta nuo kokios nors konkrečios ligos. Todėl mirties priežastis žymima kitokiais kodais. Seni žmonės miršta ir nuo kovido, kvėpavimo sistemos nepakankamumo, širdies nepakankamumo ir taip toliau. Bet taip, tikrai vieną kitą kartą galima įrašyti, kad žmogus tikrai mirė nuo senatvės, tačiau tokių atvejų reta. Senas žmogus, net vyresnis nei šimto metų nebūtinai turi mirti nuo senatvės. Jam gali įvykti kojos lūžis, vėliau dėl ilgo gulėjimo įsimesti šlapimo takų infekcija, išsivystyti inkstų nepakankamumas ir nuo jo mirti.

Aš pati turėjau 102 metų tetą, kuri buvo savarankiška, vaikščiojo, pati savimi pasirūpindavo, pagalbos nereikėjo. Tačiau patyrė kojos lūžį ir besigydant mirė nuo kovido. Nebūtų patyrusi lūžio, būtų dar gyvenusi."

Silpsta visas organizmas

Gal specialiai draudžiama nurodyti mirties priežastį „nuo senatvės", kad medikai tuo nepiktnaudžiautų? Visais atvejais, kai seno žmogaus nepavyksta išgydyti, galima sakyti - o ko iš jo reikėjo tikėtis? Tiesiog paseno ir atėjo laikas mirti.

„Labai sunku atsakyti, kada žmogus miršta nuo senatvės, - nesutiko V.Valeikienė, - jei žmogus miršta paguldytas į stacionarą, jis buvo atvežtas į ligoninę dėl kažkokios konkrečios ligos ir ši liga progresavo. Seni žmonės turi aibę lėtinių ligų ir jos progresuoja. Gali būti, jog žmogus pateko į slaugos ligoninę, o čia patyrė kažkokią infekciją, uždegimą ir nuo jo numirė.

O pati senatvė nėra liga, tai natūralus procesas. Jei senam žmogui sustoja širdis, bet nėra nei infarkto požymių, nei kitų požymių, kodėl taip atsitiko, galima sakyti, kad žmogus mirė nuo senatvės.

Mirtis nuo senatvės - kai visos organizmo sistemos vienodai silpnėja pro truputį ir nėra nė vienos ryškiau silpnėjančios sistemos. Žmogaus organizmas yra sistemų visuma. Mirtis nuo senatvės - kai ši sistemų visuma, sąveika išeina iš rikiuotės, bet nė vienos sistemos negali laikyti konkrečia mirties priežastimi. Bet amžius 90 plius metų - tikrai nereiškia, kad žmogui jau laikas mirti. Matau 90-mečius, savarankiškai atvykstančius pas medicinos specialistus, energingus ir žvalaus proto. Bet jei prie garbingo amžiaus žmogaus prisikabina konkreti liga, ji gali padaryti juodą darbą.

Alcheimeris? Čia jau liga vienareikšmiškai. Ji progresuoja, ligonis gali nebemokėti nuryti maisto, išsekti, bet ši liga yra vyresnio amžiaus asmenų liga. O mirties nuo senatvės požymiai - kai žmogus valgyti nustoja, išsenka, visos gyvybinės sistemos palaipsniui blėsta, jokia konkreti liga neišlenda ūmai. Patologoanatomas, nematydamas kažkokių ūmių organizmo pakitimų - infarkto, insulto, uždegimų, - turi teisę įrašyti, jog mirtis ištiko nuo senatvės".