Latviai gali naršyti po kagėbistų bylas, o lietuviai juos saugo

Žlugus komunistiniams režimams, beveik visoje Vidurio ir Rytų Europoje skubėta išviešinti buvusius komunistų partijos narius ir ypač komunistinį režimą aptarnavusius slaptųjų tarnybų bendradarbius ir agentus.

Kai kurios šalys, kaip Rytų Vokietija ar Čekija, liustracijos ėmėsi iš karto - 1989 ar 1990 m. Kitose valstybėse tai užtruko gerokai ilgiau arba liustracija visiškai neįvyko. Viena tokių - Lietuva, kurioje duomenys apie asmenų bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis politikų pastangomis įslaptinti 75 metams.

O štai kaimyninės Latvijos valstybinis archyvas 2018 m. paviešino visų buvusių agentų, tarp jų - aktyviai tebeveikiančių politikoje arba versle, pavardes. Tiesa, tai įvyko po daugiau nei 25 metus trukusių teisinių ir politinių ginčų.

Beje, Latvija sugebėjo išsaugoti savo KGB archyvą nuo sunaikinimo, kai 1991 metais atgavo Nepriklausomybę - Latvijos tarnybos perėmė KGB būstinę Rygoje, sukrovė dokumentus į didžiulius maišus ir išvežė juos į saugią vietą. „KGB maišuose" išliko visų kolaborantų sąrašai.

Tarp žinomiausių asmenų, minimų šiuose dokumentuose, yra Ivaras Guodmanis, dukart ėjęs Latvijos premjero pareigas, Ivaras Bičkovicas, kuris netgi dokumentų paviešinimo metu ėjo Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, buvęs užsienio reikalų ministras Georgas Andrejevas ir t.t. Sąraše taip pat minimi keli buvę parlamento nariai, diplomatai, menininkai, rašytojai.

Įdomu, kad Latvija daug metų diskutavo, ar „KGB maišų" dokumentai turi būti paviešinti. Tokiam žingsniui nuolat priešindavosi asmenys, įtariami bendradarbiavimu su KGB. Beje, kai kurie tų įtarimų pasitvirtino. Įdomu, ar taip pat būtų ir Lietuvoje.

- Kodėl Latvijoje taip ilgai užsitęsė liustracijos procesas? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Latvijos valstybinės komisijos, skaičiavusios SSRS okupacijos žalą, pirmininko pavaduotojos, Latvijos okupacijos studijų draugijos valdybos pirmininkės Rutos Pazderės (Ruta Pazdere).

- Berods, 2014-aisiais nuspręsta sudaryti specialią tyrėjų komisiją, kuriai pavesta tik detaliai ištyrus paviešinti duomenis apie turimus KGB archyvus. Bet ji neturėjo daug dokumentų, todėl buvo rizika, kad kai kurie asmenys bus paskelbti klaidingai, o kai kurie taip ir liks nepaskelbti.

Todėl komisija perdavė visus dokumentus nacionaliniam archyvui ir kas nori, gali eiti ten ir ieškoti konkretaus asmens. Taip, kaip buvo pas jus, pas mus nebuvo.

- Ką turite mintyje? Kad pas mus valstybė įsipareigojusi prisipažinusius kagėbistus įslaptinti?

- Būtent. Pas mus nebuvo duoti įsipareigojimai prisipažinusių žmonių pavardžių neskelbti, tačiau pavieniai asmenys vis tiek patys prisipažino - gal kad jaustųsi ramiau.

- Ar liustracijos procesas pas jus pasiteisino?

- Sunku pasakyti, nes, visų pirma, minėta komisija padarė ne visą darbą, ten buvo nekompetentingų žmonių, todėl rezultatas buvo labai silpnas. Komisija organizavo įvairius tyrimus, bet buvo ir klaidingų išvadų. Tyrimai surašyti į 4 tomus, bet juose iki šiol yra ir klausimus keliančių tyrimų.

- Ar Latvijoje buvusiems kagėbistams yra kokių nors kliūčių daryti karjerą?

- Savaime aišku. Pagal Latvijos teisės aktus buvę bendradarbiai negali užimti tam tikrų pareigų valstybinėse institucijose.

- O dalyvauti rinkimuose?

- Rinkimuose dalyvauti, aišku, gali, bet tik balsuoti už kitus. Patys kandidatuoti negali. Yra institucijos, kurios kontroliuoja, kad tokie žmonės nekandidatuotų ir nepatektų į Seimą ar negalėtų užimti kitas pareigas, į kurias renkama. Jei vis tik kažkam pavyksta nuslėpti praeitį ir užimti pareigas, tačiau vėliau tiesa paaiškėja, jie iš pareigų pašalinami.

- Lietuvoje net ir į Seimą buvę SSRS represinių struktūrų bendradarbiai gali kandidatuoti, tik privalo tai nurodyti. Latvijoje net ir tai neatveria kelio kandidatuoti?

- Jokiu atveju buvę bendradarbiai kandidatuoti negali.

Buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė Burauskaitė, „Vakaro žinių" paklausta, ar yra daugiau tokių šalių, kaip Lietuva, kurios saugo buvusių kagėbistų praeitį, užtikrino, kad Lietuva - ne vienintelė.

„Vienoje laidoje politologas Bernaras Ivanovas pareiškė, kad pas mus viskas vyko blogai, o aplinkiniuose kraštuose liustracija įvyko labai gerai ir visa medžiaga jau yra paskelbta. Nieko panašaus.

Lenkijoje iki šiol nėra viešinama medžiaga apie asmenis, kurie prisipažino bendradarbiavę. Kiek teko bendrauti su lenkais, jie patys iki šiol nėra apsisprendę, ką daryti su ta medžiaga. Bet ji nėra kaip valstybės paslaptis. Tai - tik neskelbtina informacija, saugoma archyve."

Kurią, kaip ir Latvijoje, gali pasikelti kiekvienas norintis? Pasirodo, ne.

„Ji nėra prieinama kitiems, tik pačiam asmeniui arba, jei jo nebelikę, jo artimiesiems", - sakė T.B.Burauskaitė.

Ji gina Lietuvos sprendimą dėl KGB archyvų įslaptinimo.

„Vadinamame Liustracijos įstatyme buvo kreipimasis į asmenis, vienokiu ar kitokiu būdu užverbuotus, kad jie ateitų, pasipasakotų, prisipažintų ir jų pateikta informacija nebus skelbiama. Jei valstybė duoda tokią garantiją, tai koks tada pas mus santykis tarp valstybės ir piliečio, jei praeina kuris laikas ir valstybė nebevykdo savo įsipareigojimų piliečiui", - retoriškai klausė buvusi LGGRTC vadovė.

Anot jos, nieko baisaus, kad apie buvusius kagėbistus dauguma suaugusių žmonių nesužinos iki mirties. Moteris nuramino: užtat mūsų vaikai sužinos.

„Žmonės nepasiskaito įstatymų. Įstatymas aiškiai yra apibrėžęs, kad išpažintimi indulgenciją išsipirkę veikėjai nepatektų į valdžią, jei apie tai neinformuojama visuomenė. Manau, to užtenka. Balotiruojantis į bet kokį postą tu turi pateikti informaciją apie buvusį bendradarbiavimą.

Visuomenėje vyrauja tokia nuomonė: visi jie įsislaptino ir sulindo į valdžią, o Landsbergis - pats pirmasis (juokiasi, - aut. past.). Ir kad būtent dėl Landsbergio įslaptinta, nes jis visada vienas visko kaltininkas.

Iš tikrųjų pas mus griežčiau buvo apriboti etatiniai KGB darbuotojai, bet seniai jau numatytas 10 metų laikotarpis pasibaigė ir visi jie įsidarbino ten, kur norėjo", - dėstė T.B.Burauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje veikia puikūs filtrai, neleidžiantys praeitį nuo visuomenės slepiantiems žmonėms įsitvirtinti postuose, į kuriuos renka rinkėjai.

„Prieš kiekvienus rinkimus LGGRTC, kadangi jo saugykloje yra slapta medžiaga, patikrina visus asmenis, kandidatuojančius tiek į vietinius postus (savivaldybių tarybas), tiek į aukštesnius. Priešingai nei Latvijoje, jei žmogus nurodo bendradarbiavęs su KGB, jam kandidatuoti leidžiama. Tačiau net ir tų, kurie yra prisipažinę, pateikta informacija tada iškart išslaptinama.

Prisimenate, kaip buvo su Kazimiera Prunskiene? Ji buvo pripažinta bendradarbiavus su KGB, tiesa, po to teisme išsivinguriavo. Bet iki teismo sprendimo jos plakatuose buvo užrašas, kad nustatyta, jog bendradarbiavo.

Tai ir yra demokratijos bruožas: aš žinau, kad žmogus bendradarbiavo, tačiau mano pasirinkimas, ar man tai trukdo už jį balsuoti, ar ne", - reziumavo T.B.Burauskaitė.

Komentuoja Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS:

„Tai, ką mes šiandien turime, yra pasekmės, o priežastis - vadinamasis liustracijos įstatymas. Latviai nuėjo kitu keliu, o pas mus gavosi pusiau virtas, pusiau keptas kiaušinis. Tie, kas priiminėjo šį įstatymą, galvojo apie save, savo gimines ir draugus - kad dėl praeities nebūtų užkirstas kelias kopti karjeros laiptais ir būti valdžioje.

Jei anais laikais būtų buvę viskas išslaptinta, būtų viskas paprasčiau, nebūtų jokių abejonių, ar valdžioje yra žmonių su nešlovinga praeitimi, ar ne. Nes dabar, nors tikinama, kad prieš rinkimus visi kandidatai kruopščiai patikrinami, labai abejoju, ar įmanoma visus sutikrinti. Nes dabar, jeigu esi aukščiausiame ešelone, jei sutari su VSD, jei esi reikalingas, savas, tau parašys tokią pažymą, kokią reikia. O pažymų rašymas pas mus jau yra atskira literatūros šaka.

Lietuva yra „švogerių" kraštas, todėl negali būti įsitikinęs, kad renkamose pareigose tikrai nėra buvusių KGB darbuotojų. Tačiau dabar labiausiai eskaluojama ne tai, kad informacija apie buvusius kagėbistus įslaptinta 75 metams, o tai, kad šalies prezidentas buvo Komunistų partijos narys. Manau, kad tai - prezidento rinkimų kampanijospradžia, nes kas iš vyresnės kartos dabar yra valdžioje, beveik visi yra buvę komunistai".

Artimiausiuose numeriuose skaitykite: Latvija jau suskaičiavo SSRS okupacijos padarytą žalą. O lietuviai?