1 nuotr.

Šernų laukia galas? EPA-Eltos nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius neseniai lankėsi Seime dėl afrikinio kiaulių maro problemos, buvo aptartos galimybės naudoti naktinio matymo prietaisus medžioklių metu. Tiesa, kol kas jokių sprendimų priimta nėra.

Zoologas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultantas biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais Egidijus Bukelskis teigė, kad šis klausimas gana dviprasmiškas. „Pirma, medžiotojai turėtų būti suinteresuoti naudotis tokiais prietaisais tik šernų medžioklėje. Šis klausimas iškils ir gamtosaugininkams. Vis dėlto naktinio matymo prietaisų naudojimas yra ir žmogaus sąžinės reikalas, ar jis teisėtai juo naudosis, ar medžios ir elninius žvėris? - kalbėjo pašnekovas. - Kita vertus, klausimas, kas tuos prietaisus pirktų? Nes jie yra brangūs.“

E.Bukelskio manymu, jeigu būtų įteisinta šernų medžioklė su naktinio matymo prietaisais, natūraliai kiltų klausimas, o kodėl su jais nebūtų galima medžioti invazinių plėšrūnų? „Būčiau už, kad mangutų medžioklėje būtų leidžiama naudoti tokius prietaisus. - sakė jis. - Šiuo metu iš tiesų svarbus šernų populiacijos suvaldymas, tačiau ar turės lemiamos reikšmės tokių prietaisų naudojimas afrikinio kiaulių maro suvaldymui, niekas atsakyti negali. Kaip zoologas sakau, kad medžiokime ir kitais metodais. Mes ir taip galime šernus medžioti pasišviesdami prožektoriumi.“

E.Bukelskis teigė, kad ES nori keisti taisykles dėl šernų viliojimo, t. y. 100 kg pašaro keisti į 5-10 kg pašaro. Medžiotojai sako, kad 100 kg pašaro žvėriui vilioti yra optimalus. „Ką daryti medžiotojui, gyvenančiam mieste, kai medžioklės plotus jis pasiekia per valandą ar dvi? Jeigu 10 kg pašaro, tai reiškia, kad išpylus jį po dviejų valandų pašaro liks nulis. Kiek kartų medžiotojui per savaitę tektų važinėti dėti pašarą?“ - retoriškai klausė pašnekovas. Teigiama, kad sumažinti viliojimui skirto pašaro kiekį norima siekiant mažinti šernų prieauglį.

Tačiau, pasak eksperto, net jei medžiotojai šernus viliotų trupiniais, jų populiacija dėl to nesumažėtų. Priežastį galima sieti su klimato kaita. Pastaraisiais metais ūkininkai vis vėliau nuima kukurūzų derlių nei įprastai. Vadinasi, ėdesio prieinamumas šernams didėja.

Informacija

VMVT duomenimis, gyventojai, suradę šerno gaišeną, turėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nurodydami tikslią gaišenos buvimo vietą. Per 2019 m. buvo surastos ir pristatytos 479 šerno gaišenos, iš kurių 365 patvirtintas afrikinis kiaulių maras. Atvykę į teritorinį VMVT padalinį, gyventojai gali parašyti prašymą dėl išmokos už rastą šerno gaišeną. Už vienos šerno gaišenos suradimą mokama 30 eurų išmoka. Už surastas šernų gaišenas 2019 m. išmokėta 12 300 eurų kompensacija.

Pasidalink: