Senstantys miestai pasiduoti neketina

Klaipėda pirmiausiai vilioja pajūriu ir ramybe. Nors taip lengviau suvilioti ne jauną žmogų, bet gerokai pasiturintį, čia butą galintį įsigyti pensininką. Kuris ramiai vaikštinėtų pajūriu, lankytų spektaklius, koncertus, nes uostamiestyje netrūksta ir kultūrinių renginių. Klaipėda taip pat galėtų sudominti jauną šeimą, uždirbusią pinigų emigracijoje. Mat savivaldybė tikina, jog vaiką į darželį tektų vežti ne ilgiau nei pusvalandį.

O kodėl Klaipėda per brangi jaunimui, dar neprisitaupiusiam pinigų? O todėl kad butai, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra pigūs. Ypač palyginus, jog vietiniai darbdaviai siūlo jaunam serviso inžinieriui 1400-1900 Eur prieš mokesčius, technikei - 1245-1860 Eur prieš mokesčius, o spaudos mašinos operatoriui - 1380-1840 Eur. Irgi ne į rankas, bet prieš mokesčius. O šit butų, ypač naujų, kainos - nepigios. Vieno 31 kv. m butas kainuoja 99 tūkst. Eur, dviejų kambarių - 112 tūkst. Eur, o trijų - 230 tūkst. Eur.

Vieni kitus tikrai pažįsta

Lietuvoje iš viso yra 103 miestai, kuriuose, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metų pradžioje gyveno 1 955 758 nuolatiniai gyventojai. Didžiausias miestas - Vilnius, turintis 567 657 gyventojus, o mažiausias miestelis - Pagėgių savivaldybėje esanti Panemunė, kurioje teliko 207 gyventojai. Tai vienintelis Lietuvos miestelis, net neturintis savo seniūnijos. Tačiau negalima sakyti, kad Panemunė jau galutinai nyksta. Mat šiemet šiame miestelyje dar krykštauja 13 naujagimių ir vaikų iki 4 metų amžiaus. O tuo metu daugiau nei dvigubai miestelėnų turinčios Zarasų rajono Dusetos per tą patį laiką pasipildė tik 9 naujagimiais ir vaikais iki 4 metų.

Visi Lietuvos miestai daugiau ar mažiau nukentėjo nuo emigracijos, audringai prasidėjusios nuo 1989-1991 m. Kai kurie iš tų miestų jau pradeda atsigauti, bet vis vien dar nepasiekė savo ankstesnio, kol kas rekordinio gyventojų skaičiaus. Iš didžiųjų šalies miestų nuo emigracijos labiausiai nukentėjo Kaunas. 1991 m. jame gyveno 433 tūkst. nuolatinių gyventojų, artėjome prie pusės milijono,bet šiemet čia gyvena - tik 302 875 nuolatiniai kauniečiai.

Tiesa, miestas, palyginus, kiek kauniečių buvo per 2021 m. vykusį visuotinį surašymą, jau pasipildė 4122-iem naujais kauniečiais. Gyventojų daugėja ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Druskininkuose. Nors ir nepasiektas 1991 m. čia gyvenusių skaičius.

Tačiau statistika rodo, kad žmonių toliau mažėja Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, netgi Palangoje. Jau nekalbant apie kitus šalies miestus. Ir tai yra natūralu. Mažėjant šalies gyventojų skaičiui, o gyventojams toliau senėjant, atitinkamai mažėja žmonių ir šalies miestuose. Ypač tuose, kur neišvystyta pramonė, buvusios įmonės nunyko, o naujos investicijos konkrečių regionų dar neatgaivino.

Miestų gyvybė

Didžiausias miesto gyvybingumo įrodymas - jauni darbingi žmonės, galintys susilaukti palikuonių. Pagal šį aspektą, kaip ir galima tikėtis, pirmauja Vilnius. Nors sostinėje gyvena 44 041 vilnietis, sulaukęs 75 metų ir vyresnis, tačiau senjorus lengvai atsveria 20-54 m. vilniečiai. Jų yra 246 200. Vilnius pirmauja ir pagal naujagimių bei vaikų, paauglių, jaunuolių iki 19 metų skaičius. Pagal šiuos rodiklius didieji šalies miestai išsirikiuoja lygiai ta pačia tvarka, kaip išsirikiuoja pagal bendrą savo gyventojų skaičių.

Palyginus žmonių nuo 0 iki 64 m. skaičių su skaičiumi žmonių nuo 65 m. ir vyresnių, galima apskaičiuoti, kuris didžiųjų miestų yra seniausias, šiek tiek senstelėjęs ir jauniausias. Tik aišku ne pagal miesto įsteigimo datą.

Tad peršasi išvada, jog ne visada miesto jaunystė tiesiogiai priklauso nuo čia aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių skaičiaus. Nes ne vieną universitetą turintis Kaunas vis vien atsiliko nuo Mažeikių.

Remiantis miestų jaunystės kriterijumi, vėlgi nustebina mažiausias šalies miestas Panemunė. Būtų galima pagalvoti, kad dauguma miestelio gyventojų - senoliai. Tačiau iš tiesų Panemunėje jaunimo ir darbingo amžiaus suaugusių yra net 6 kartus daugiau nei 65-mečių bei vyresnių. Kaip bebūtų, šiais metais iš 103-ių šalies miestų bei miestelių nebuvo nė vieno, nesusilaukusio naujagimių. Tad žmonės stengiasi gyventi ir provincijoje.

Komentuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos komiteto narys, Jurbarko rajono meras Skirmantas MOCKEVIČIUS:

Kaip pritraukti jaunus specialistus ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus - turbūt ta problema yra visoje Lietuvoje ir mes darome tą patį, ką ir kitos savivaldybės - sudarome patogias sąlygas čia gyventi. Pradedant nuo sveikatos apsaugos, švietimo, jaukios aplinkos, laisvalaikio - kultūros, sporto. Tiesiog norime, kad jaunoms šeimoms čia būtų patraukli aplinka. Kad ir suaugusieji norėtų čia gyventi, ir jaunimas, kuris dar auga.

Padarėme viešąjį susisiekimą Tauragės regione, kad žmonės galėtų nemokamai po visą regioną važinėti nuo rugsėjo pirmosios.

Kaip vertinu Klaipėdos pastangas finansuoti specialią kampaniją, kuri pritrauktų naujų gyventojų į uostamiestį? Aš manau, kad vertingos yra kiekvienos savivaldybės, taip pat ir Klaipėdos iniciatyvos. Jeigu savivaldybių merai, tarybos kažką daro, tai, manau, kad vis tiek vienas ar kitas žmogus susivilios atvykti gyventi, o regionuose ir vienas specialistas su šeima yra svarbus.

Lengviausia yra nieko nedaryti, todėl pritariu visoms pastangoms, nes kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga situacija. Viskas daroma, kad žmonės neišvyktų ir kad kuo daugiau vietoje liktų žmonių.

Jurbarkas yra labai gražioje vietoje, šalia Nemuno. Jeigu bus patogu čia gyventi tiems, kurie čia jau gyvena, tai bus patogu ir atvykstantiems.

Komentuoja Alytaus miesto meras Nerijus CESIULIS:

Pagrindinis dalykas yra darbo vietos, kad žmonės turėtų, kur įsidarbinti, todėl tikrai stengiamės pritraukti investuotojus, tada jie galėtų kurti gerai apmokamas darbo vietas ir dėl to jaunimas liktų mūsų regione.

Antras dalykas - gera švietimo sistema.

Nėra taip, kad Alytus labai mažėja. Aš galvoju, kad žmonės ir dabar, ir ateityje vertins, kad Alytuje yra daug darželių, papildomų būrelių, klubų, o atstumai mieste maži. Matome, kad į Alytų atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, grįžta iš Vilniaus ir Kauno, nes ten - kamščiai, atstumai dideli, nekilnojamojo turto kainos aukštos. Ten taip lengvai negausi darželio, būrelio. O jei vaikui reikės lankyti porą būrelių, mokyklą, darželį, tai vienas iš tėvų turės dirbti „taksistu". Alytuje taip nėra.

Trūksta medikų specialistų? Visoje Lietuvoje jų trūksta. Jei per metus paruošia 3-5, o rinkai reikia 20-30 specialistų, tai, be abejo, kad jų trūks. Bet mes jų ieškome ir pritraukiame, o Alytaus ligoninė netgi plečiasi, nes Sveikatos apsaugos ministerija prie jos prisijungė kaip dalininkė.

Mokyklų mums taip pat netrūksta. Anksčiau turėjome 78 tūkst.. mokinių, dabar liko 52-53 tūkst., bet mokyklos nėra tuščios. Steigiame įvairius regioninius centrus, daugiafunkces laboratorijas, leidžiame sporto salėse žaisti ir treniruotis".