Nuo penktadienio Seime įsigaliojo nauja tvarka, kad nepersirgusiems COVID-19, nepaskiepytiems ir nepateikusiems neigiamo koronaviruso testo Seimo darbuotojams buvo deaktyvuotos patekimo į Seimo rūmus kortelės. Darbuotojams, kurie dirba kontaktuodami su kitais, tačiau neturintiems imuniteto, teks dirbti nuotoliniu būdu.

Viešai skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu apie 80-89 proc. Seimo darbuotojų turi imunitetą. Likusi dalis, kuri gali sudaryti ir penktadalį darbuotojų, gali likti už Seimo durų.

Panaši tvarka jau daugiau kaip dvi savaitės taikoma ir Vyriausybėje, kurioje imunitetą turi tiek pat, apie 80-89 proc., darbuotojų. Įdomu, kad ji negalioja nei Seimo, nei Vyriausybės lankytojams. Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija nurodo: „Dėl lankytojų esame nusistatę, kad jų sveikatos būklė neturi kelti grėsmės - neturėti ūmių ligos požymių." O į Seimą be jokių ribojimų gali patekti ne tik lankytojai, bet ir patys Seimo nariai.

Apie tai, kad deaktyvuojami neskiepytų Seimo narių padėjėjų Seimo leidimai, pirmasis savo socialinio tinklo anketoje pranešė politologas Vytautas Sinica. „Vakaro žinioms" jis sakė nesuprantantis tokio sprendimo logikos. „Tai yra nuoseklus dabar vykdomos politikos atspindys. Matome, kad Vyriausybė ir valdantieji nusiteikę, kad galima eiti tokiu keliu ir sudaryti skirtingas sąlygas dirbti žmonėms, priklausomai nuo jų „COVID-19 statuso". Turime klausti, ar apskritai teisinga, kad nuo to, koks yra tavo santykis su skiepu ar liga, priklauso tavo darbo sąlygos? Nes dėl jokios kitos užkrečiamos ligos taip nėra daroma.

Niekur nematome nuoseklumo COVID ribojimuose. Iki tol, kol Vyriausybė paskelbė apie planuojamus ribojimus Galimybių paso neturintiems žmonėms nuo rugsėjo 13 d., buvo vaizduojama, kad ribojimai skirti ligos plitimo valdymui. Dabar nematome net pastangų, kad ribojimai būtų nuoseklūs. Jie akivaizdžiai skirti tam tikroms visuomenės grupėms prispausti, prismaugti, kad jie dėl represijų baimės greičiau skiepytųsi. Įvairūs valdžios atstovai apie tai tiesiai sako.

Visuomenė šiuo metu pasidalijusi maždaug per pusę. Vieni labai bijo ligos, todėl nekreipia dėmesio į jokias statistikas, kiti - labai bijo skiepų, todėl taip pat nekreipia dėmesio į kitokią statistiką. Tad dalis yra šališka valdžios numatytoms ir taikomoms priemonėms, kita dalis - priešiška. Manau, pastaroji auga dėl to, kad Vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių. Jeigu sprendimai būtų buvę kitokie, palaikymas būtų buvęs didesnis", - sako V.Sinica.

Jis sako nenustebtų, jei, ateityje norint patekti į bet kokias valstybines institucijas, gyventojams reikės Galimybių paso. „Jeigu visuomenės pasipiktinimas nesustabdys to, ką įgyvendinti numatė Vyriausybė, galime sulaukti ir daugiau spaudimo. Jeigu suvaržoma žmogaus galimybė patekti į darbą, tai galimybė kreiptis į valstybines institucijas, manau, bus suvaržyta neabejotinai. Ir iš to niekas nedarys jokio skandalo, jeigu prieš tai nebus skandalo dėl varžomos galimybės eiti į darbą. Manau, tikrąją situaciją ir visuomenės vertinimą pamatysime antradienį prie Seimo vyksiančiame proteste", - sako V.Sinica.

Galbūt Seimo nariams, kaip išrinktiems tautos atstovams, negali būti taikomi ribojimai dirbti jų darbą, nes Seimo nario mandatas negali būti varžomas. Bet gal tai reiškia, kad tada ir Galimybių pasas Seimo nariams gali būti dalijamas neatitikus kriterijaus? „Spėjimas, jog tai gali būti susiję su Seimo nario mandatu, kurio negalima riboti, man atrodo įtikinamas. Bet kaip toliau tai vyks, sunku nuspėti. Manau, dabartinį sprendimą priėmė ne Seimo nariai, o kanceliarijos vadovybė ir tai galėjo būti padaryta be Seimo valdybos žinios", - sako V.Sinica.