1 nuotr.Geras humoras gali išgelbėti iš bet kokios situacijos, tačiau jis neturėtų virsti patyčiomis ar įžeidimais, mokėti juokauti - aukštasis pilotažas. Tuo galėtų pasigirti Seimo narė Irena Šiaulienė, be rimtosios literatūros randanti laiko ir anekdotų skilčiai.
„Humoras yra vienas mano pomėgių“, - sako I.Šiaulienė, tačiau čia pat priduria, jog mėgsta subtilius, intelektualius anekdotus. „Skaitau istorinę, grožinę literatūrą, tačiau nesu abejinga ir geriems anekdotams, o gero humoro, beje, būna ir geroje literatūroje. Iš šalies galbūt atrodau gana rimta, preciziška, tikriausiai dažnas pamanys: ši moteriškė kažin, ar gali turėti tokį pomėgį. Humoro jausmu niekada nesiskundžiau. Nerimta leksika man labai lengvai krisdavo į atmintį“, - juokėsi Seimo narė.
Pasak parlamentarės, juokų geną tikriausiai paveldėjusi iš tėčio, kuris mėgo subtilų humorą, „netrafaretinius“ posakius. Geras humoras visur gelbsti, ypač politiko veikloje. Užsienyje, susitikimuose pasitaiko nesusikalbėjimų. Arba tenka pasakyti daug ilgų kalbų, o dėlto, I.Šiaulienės nuomone, kalbantysis darosi neįdomus. Taigi radus tinkamą anekdotą viskas susidėlioja į vietas. Ir bet kuri situacija tampa paprasta. „Štai toks anekdotas - politiko susitikimas su rinkėjais, žmogus iš minios atsistoja ir sako politikui: kiek mes galime laukti? Per 27 metus neatsitiko taip, kad gyventume kaip švedai, o juk Dievas per savaitę visą pasaulį sukūrė. Tuomet politikas atsako: taip, Dievas sukūrė pasaulį, ir jūs tuo pasauliu patenkintas?“ - anekdotą rėžė I.Šiaulienė.
Pašnekovė sako, jog kiekvieno frakcijos posėdžio anekdotu nepradeda, tačiau pats faktas, kad I.Šiaulienė penkis kartus buvo didelės frakcijos seniūnė, rodo, jog jos humoro jausmas irgi nebuvo paskutinėje vietoje. Humoras padeda spręsti konfliktus. „Iš įtemptos situacijos grakščiai išsisukti padeda vėlgi humoras. Žinoma, nepretenduoju į Šilansko šou“, - juokauja parlamentarė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
