Seimo vadovei užkliuvo nemadingos institucijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo parlamentui atskaitingų ekspertinių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją, kurią savo nutarimu tvirtins Seimas.

Joje siūloma išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams.

Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Pasak parlamento vadovės, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t.y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.

Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus - maždaug 500 tūkst. eurų.

Nemato būtinybės

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis skeptiškai vertina Seimo pirmininkės iniciatyvą.

„Nematau būtinybės. Nesutikčiau su Seimo pirmininke, kad šitos institucijos ekspertinei - patariamajai veiklai skiria mažiausiai laiko ir išteklių. Tai aš kitaip atsakyčiau: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai buvo ignoruojami netgi tada, kai vyko diskusijos, pvz., dėl tų garsiųjų trijų raidžių. Jų nekvietė nei Seimo komitetai, nei Seimo pirmininkė. Tai apie kokį pasinaudojimą jų ekspertine patariamąją veiklą galima kalbėti?" - kalbėdamas su „Elta" svarstė A.Ažubalis.

Parlamentarą stebina tai, kad norima optimizuoti skirtingas institucijas - Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Etninės kultūros globos, Nacionalinę šeimos tarybas.

„Tai yra skirtingos institucijos, jos dirba skirtingus darbus. Tai yra nerimta, kai sakoma, kad bus sutaupyta neva 11 etatų, dabar tose institucijose yra per 50 etatų, o bus per 40. Manau, kad Seimas turi labai gerus įrankius. Tik klausimas, ar atsakingi Seimo vadovai moka tais įrankiais naudotis?" - svarsto jis.

Politikas sako, kad mažiausiai yra susipažinęs su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla. Tačiau, jo vertinimu, Valstybinė lietuvių kalbos, Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos taryba yra labai svarbios institucijos, kalbant apie lietuvių tautinę tapatybę, apie kultūros paveldą, apie etninę kultūrą.

A.Ažubaliui labai keista, kad Seimo pirmininkė, nepasitarusi su koalicijos partneriais, parengia keistą ir, svarbiausia, neargumentuotą pasiūlymą.

„Aš tik galiu apgailestauti, kad tokios idėjos, kada jas įgarsina aukšti pareigūnai, paprastai skaudžiai priimamos tose institucijose, atsiranda neužtikrintumo jausmas. Žmonės ieško kitų darbų, manydami, kad reikia bėgti iš šito skęstančio laivo. Bet manau, kad šitas Seimas, aš viliuosi, nepriims tokių sprendimų", - mano A.Ažubalis.

Jo nuomone, beprasmiška kalbėti apie Nacionalinės gerovės agentūros kūrimą, jeigu tu naikini tautos fundamentą.

„Tautinė kultūra, etninė kultūra, kultūros paveldas - tai yra pamatas, ant kurio visos tautos, ar tai būtų ukrainiečių, lenkų, estų, latvių ar prancūzų - kuria valstybę. Todėl rekomenduočiau tokiu atveju šiek tiek daugiau įsigilinti į šitų institucijų veiklą", - sakė jis.

Jokia gerove „nekvepia"

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad jos vadovaujama frakcija irgi nepritaria naujam V.Čmilytės- Nielsen sumanymui ir „neleis pertvarkyti puikiai veikiančias atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas".

„Juolab kad Seimo pirmininkės argumentai, kodėl reikia išdraskyti gerai veikiančias institucijas glumina, o ypač, kai tarp kitų sunkiai suvokiamų motyvų ji dėsto, kad mažės administravimo apimtis ir išlaidos, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė", - „Eltai" sakė A.Norkienė.

„Apie ką čia kalbama? Apie atlygį ir apie kompetenciją? Negi tokios valstybės institucijos, kurios pataria aukščiausiai Lietuvos valdžiai turi veikti tik pelningai? Argi nepriklausomų ekspertų patarimai užrūstino dabartinę valdžią neklusnumu, netinkamomis išvadomis ar institucijose esančiais ne tais ekspertais? Tokio akibrokšto galima buvo tikėtis, nes daugelis šios valdžios sprendimų paremti mūsų tautinių šaknų sunaikinimu", - piktinosi Seimo opozicijos atstovė.

Todėl, pasak jos, Seimo „valstiečiai" nepritars Nacionalinės gerovės agentūros įsteigimui.

„Skirsime visas jėgas ir išmonę, kad vietoj esamų institucijų nebūtų sukurta nauja Nacionalinė gerovės agentūra, nes ši agentūra jau dabar jokia gerove „nekvepia", o tik nacionalinio saugumo naikinimu", - sakė A.Norkienė.

Sutaupytų kaštų

Seimo vicepirmininko, Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, institucijų jungimas, nedidelis, bet svarbus pirmas žingsnis kaštų taupymui.

„Sukūrus nuoseklesnę patariamųjų institucijų sistemą, pertvarkius mažas institucijėles, pasamdžius profesionalų vadovą darbas bus efektyvesnis, produktyvesnis, jos tinkamiau atliks joms pavestas funkcijas", - mano V.Mitalas.

Parlamentaro pastebėjimais, Lietuvoje yra naudos neatnešančių institucijų.

„Mano įsitikinimu, Vyriausybė per šią kadenciją galėjo nuveikti ir gerokai daugiau. Dar yra ne viena institucija, kuri ne tik kad neatneša daug naudos, bet, kai kuriais atvejais - atvirkščiai, yra jau nebereikalingas paveldas, apkraunantis gyventojus nereikalinga našta ar tikrinimais dėl tikrinimų", - mano V.Mitalas.

Pritardamas Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen iniciatyvai dėl kai kurių parlamentui atskaitingų institucijų pertvarkymo, jis turi abejonių dėl Lietuvos švietimo tarybos išformavimo.

„Tarybos kaštai yra labai nedideli, o jos patarimai ir indėlis į švietimą gali būti reikšmingi. Juolab kad švietimas yra vienas pagrindinių valstybės prioritetų, o problemų ir neatsakytų klausimų čia nors vežimu vežk", - sako Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.