„Kurgi pasaulyje yra tokia tauta, kuri nesaugotų savo poetų?", - prof. Viktoriją Daujotytę ir vieną lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojų Daukšą plenarinio posėdžio metu pacitavo parlamentaras Robertas Šarknickas ir konstatavo: „Panašu kad dabar yra Lietuvoje". Ir ta proga perskaitė Tautos Dainiaus J.Marcinkevičiaus eilėraštį.
„Turėjome labai gražų renginį Valdovų rūmuose - buvo pristatyti poeto, laisvės šauklio J.Marcinkevičiaus „Rinktiniai raštai". Didžiojoje salėje netilpo žmonės, ir būtent tie J.Marcinkevičiaus žodžiai atspindi, kad tuose rūmuose telpa visa Lietuva: praeitis ir dabartis. Tačiau šioje salėje ne vienam Lietuvos žmogui kyla klausimas: Lietuva, ką tu darai su manimi? Lietuvių kalba yra iškraipyta, tradicinės vertybės pamintos. Tai yra skaudu, be abejo.
Mes vakar matėme daug iškilių pasisakančių asmenybių ir pamatėme, kad būtent jie yra Lietuvos paminklas, jie yra J.Marcinkevičiaus žodžių nešėjai, kad Lietuva yra svarbi kiekvienam lietuviui. V.Daujotytės citata apie M.Daukšą, kuris buvo taip pasisakęs: „Kurgi pasaulyje yra tokia tauta, kuri nesaugotų savo poetų?" Panašu, kad dabar yra Lietuvoje.
Deja, liūdna, kad tokie dalykai klostosi mūsų šalyje. Jeigu J.Marcinkevičius būtų gyvas, mes paklaustume, kas vyksta Lietuvoje ir kodėl? J.Marcinkevičius savo žodžiais atsakytų: „Nežinau, bet žino, bet žino kelias. Nežinau, bet žino upės. Negirdžiu, bet girdi miškas". Turbūt būtų geriausi tokie atsakymai" kolegoms kalbėjo R.Šarknickas.
Anot jo, šis Seimas virto teismų sale, bet ne tarnyste, darbu Lietuvai.
„Norėtųsi visiems, nedaug liko šioje kadencijoje dirbti, kol dar visiškai nesunaikinote, nesuardėte Lietuvos žemės, kultūros, kalbos, tradicijų, palinkėti šiais žodžiais:
Laukai gražiai sugulę,
Miškai žaliai sužėlę,
Baltoji mano gulbe,
Juodų arimų gėle!
Kiek rovė - neišrovė.
Kiek skynė - nenuskynė.
Todėl, kad tu - šventovė.
Todėl, kad tu - tėvynė.
Vienų namie mylėta,
Kitų svetur vadinta -
Mamos skara gėlėta,
Muziejuj pakabinta.
Atrodo, kad lig šiolei
Per lietų, vėją, sniegą
Visi mes, tartum broliai,
Po ta skara užmiegam.
Užmik ir tu, motule,
Juodų arimų gėle!
Vaikai, gražiai sugulę.
Rugiai, žaliai sužėlę.
Ačiū, Justinai", - R.Šarknickas sulaukė garsių kolegų plojimų.
O posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas padėkojo R.Šarknickui ir pareiškė: „Iš tiesų būtų gražu, jei iš Seimo tribūnos dažniau skambėtų poezija, o ne kandžios replikos vieni kitiems, ar ne?".