Seimo „laisvūnė“ „sukirto“ liberalų ministrą

Štai Seimo „laisvūnė" Monika Ošmianskienė Seime Liberalų sąjūdžio deleguotam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui priminė, kad šiemet įsigaliojo naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, „kuris numato prievolę tam tikrai naujai statybai suprojektuoti ir įrengti priedangas bei slėptuves".

„Pakeitimai įsigaliojo, tačiau poįstatyminių teisės aktų nebuvo. Vasarį ministerija komentavo, kad techninis normavimas yra rengiamas. Šiandien jau beveik spalis, o situacija vis dar tokia pati, kaip suprantu. Priedangų įrengimo procesas kelia nerimą, nes ištikus kokiai nors ekstremaliajai situacijai jose tilptų viso labo 28 proc. mūsų gyventojų.

Tai mano klausimas ir būtų: kaip statytojams įgyvendinti šią įstatyminę prievolę ir kiek bus dar vilkinama, kas prisiims atsakomybę, jei čia atbėgs visgi kažkokie žmogeliukai, o žmonėms nebus kur slėptis? Mes sakysime, kad, na, kaip čia, poįstatyminiai vis dar rengiami, ar ne?", - piktinosi M.Ošmianskienė.

S.Gentvilas pripažino, kad klausimas yra aktualus ir labai svarbus, tik patikslino, esą pasislėpti galėtų ne 28, o 38 proc. gyventojų.

„Tie darbai, slėptuvių arba priedangų įrengimas, nepadaromi per dieną, šalys rengiasi tam dešimtmečius, institucionalizuoja tai. Kai įstatymas yra įsigaliojęs, priimtas praeitą gruodį ir įsigaliojo sausį, na, nėra lūkesčių, kad dabar visos naujos statybos jau šiandien, nes projektavimas ir užima ilgai, tai yra turi būti tikrai pasverti kaštai visuomenei, viešiesiems objektams, turi sąmatose atsirasti šitie pinigai. Bet aš tik noriu pasakyti, kad tai yra ilgalaikis procesas ir neišeina to padaryti per minutę.

Bet tai nėra atsikalbinėjimas. Visgi nuo sausio 1 dienos yra galimybė projektuoti ir kiekvieno projekto atveju yra daroma ekspertizė ir turi būti numatyta priedanga gyventojams, kad būtų patalpa po pastatu priedangai. Bet tai nėra slėptuvė. Slėptuvė yra žymiai ilgesniam laikotarpiui ir žymiai daugiau valandų", - kalbėjo S.Gentvilas.

Kas dabar yra daroma? Pasak ministro, Kauno technologijos universitetas daro studiją dėl statybos techninio reglamento (STR) naujai statybai.

„Ir jisai bus patvirtintas, tas STR'as, iki Naujųjų metų. Bet nauja statyba yra ne sprendimas, nes mes didžiausią gyventojų tankį turime šiandien gyvenamuosiuose kvartaluose, kurie yra statyti prieš 50 metų. Ten nėra naujos statybos, todėl mes turime sugalvoti schemą, kaip renovacijos metu rūsius mes galėtumėme paversti galimai dviračių saugojimo patalpomis, kokiomis nors bendrojo naudojimo patalpomis, kad gyventojai esamuose pastatuose įsikurtų priedangas ir valstybė tą paremtų.

Nes didžioji problema yra esamuose gyvenamuosiuose namuose, ne naujojoje statyboje. Naujajai statybai jau yra įpareigojimas įstatymu. Yra galimybė naudoti užsienio normatyvinius dokumentus, ar Suomijos, ar Norvegijos, projektuotojai gali pasirinkti. Bet didysis iššūkis yra esamuose namuose sukurti tokią infrastruktūrą.

Taigi mes kartu su Vidaus reikalų ministerija aktyviai apie tai galvojame ir čia tikrai yra mūsų atsakomybės klausimas, kaip per renovaciją surasti ir pinigų gyventojams paskatinti bendrų naudojamų patalpų įrengimą.

Tik dar kartą pakartosiu, na, namų darbai yra atliekami dabar, bet apie juos turėjo būti galvojama žymiai anksčiau, nes statybų procesas, projektavimas, statybos, na, yra ne poros mėnesių klausimas, o inertiškas kelerių metų procesas", - dėstė aplinkos ministras.