Seime pateikimo stadiją įveikė Sporto įstatymo pataisos: prezidentas siekia panaikinti diskriminaciją dėl negalios

Už pataisas po pateikimo balsavo 98 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 14 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo bei Biudžeto ir finansų komitetuose.

„Siūlomi pakeitimai panaikintų įtvirtintą išankstinę diskriminaciją negalios pagrindu, kai asmenys pagal turimą negalią suskirstomi į skirtingo rango varžybas“, – Seimo projektą pristatė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.

„(Premijos – ELTA) turėtų būti skiriamos laikantis lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į kitus Sporto įstatyme nustatytus kriterijus“, – tikino jis.

Prezidento patarėjas pabrėžė, kad įstatymo pataisos nereiškia visiško premijų suvienodinimo. Pasak jo, ir toliau premijų skirtumai būtų numatomi remiantis varžybų rangu, dalyvių skaičiumi, tačiau būtų atsisakoma nuostatos aukšto meistriškumo sportininkams skirtas išmokas skirstyti pagal tai, ar pergalė pasiekta varžybose, kuriose dalyvauja sportininkai su negalia.

„Skiriamos premijos gali būti skirtingos, tačiau tik atsižvelgiant į objektyvius sportinius kriterijus: varžybų rangą, kurį mes siūlome sulyginti, jų organizavimo tvarką (kvotų ir atrankų mechanizmus)“, – aiškino P. Baltokas.

Vis tik ne visi parlamentarai palaikė šalies vadovo iniciatyvą. Valdančiosios Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė laikosi pozicijos, kad pataisos, kurios iš pirmo žvilgsnio siekia panaikinti diskriminaciją, ją tik dar labiau pagilins.

„Kai ateina įstatymo pataisos, kuriose yra žodis „žmogus su negalia“, atrodo, labai sunku pasakyti „ne“ ir viskas lyg yra teisinga. Deja, ne visada tai yra taip teisinga. Šios įstatymo pataisos yra būtent tokios. Visų pirma tai nesprendžia jokios išankstinės diskriminacijos. Aš labiau sakyčiau, kad tai netgi prisideda prie diskriminacijos ir dar prisideda prie segregacijos“, – projektui oponavo M. Ošmianskienė.

Pasak Laisvės frakcijos parlamentarės, ir šiuo metu kai kurie tam tikrą negalią turintys asmenys pagal varžyboms taikomus kriterijus gali dalyvauti aukščiausio meistriškumo turnyruose ir pasiekti gerus rezultatus. Tačiau, jos teigimu, neretai pasirenkama varžytis vien neįgaliųjų rungtyse, taip siekiant garantuotai užimti prizines vietas.

„Antra, tai yra skaldančios įstatymo pataisos. Jos supriešins dvi bendruomenes: aukšto meistriškumo sportininkų su tais, kurie nėra tokio aukšto meistriškumo, tačiau turi požymį „negalia“. Šiandien mes turime tokių sportininkų, kurie pagal normatyvus patenka į Olimpiadą, tačiau ten nedalyvauja, nes lengviau sudalyvauti žemesnio rango varžybose ir ten užimti prizinę vietą. Siūlau labai gerai pagalvoti ir nebėgti kiekvieną kartą, kai ateina įstatymas, kuris sako, kad tai yra apie žmones su negalia. Žmonės su negalia, turėdami aukštą pasiekimą, jie ir dabar gauna visas tas pačias premijas, rentas, ką gauna ir kiekvienas kitas sportininkas“, – tvirtino M. Ošmianskienė.