Seimas tarė žodį: automobilių registracijos mokestis bus

Už naujo mokesčio įvedimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė – 4.

Automobilių registracijos mokestis bus taikomas kiekvieną kartą pasikeitus mašinos savininkui. Mažiausias mokestis turėtų siekti 13,5 euro, didžiausias – 540 eurų.

Šiuo mokesčiu nebus apmokestinti istoriniai automobiliai.

Seimo narė Gintarė Skaistė teigė, kad registracijos mokestis taršos nesumažins.

„Tai pats keisčiausias mokestis, kokį atnešėte (valdantieji. – ELTA) šiemet. (...) Automobilio registracija nesukelia taršos. Šis įstatymas nėra susijęs su tarša, neskatins nei rinktis viešojo transporto, nei mažiau važinėti, net neskatins pirkti naują automobilį, o skatins išlaikyti tą automobilį, kurį turi dabar“, – sakė G. Skaistė.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad mokestis kaip tik yra nukreiptas į taršos mažinimą.

„Yra 12 valstybių, kurios turi tokio pobūdžio mokestį perregistruojant automobilį. (...) Tikiu, kad būsime tarp tų šalių, kurios tikrai prisideda prie taršos mažinimo, kuris yra pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas“, – teigė K. Mažeika.

Parlamentaras Jurgis Razma nuogąstavo, kad įvesti automobilių taršos mokestį buvo galima logiškiau.

„Mokestis tikrai neapmokestina proporcingai taršos, nors tokie tikslai buvo skelbiami pateiktame aiškinamajame rašte. (...) Buvo galimybė logiškiau įvesti tą mokestį, bet taip skubotai ieškant greito pasipinigavimo šaltino per visas siūles trūkinėjančiam biudžetui buvo sudėtinga tą padaryti“, – teigė J. Razma.

Seimo nario Juozo Varžgalio nuomone, tie, kurie perka naujus automobilius, turės pakankamai lėšų susimokėti ir mokestį.

„Yra gąsdinama tauta, senjorai. (...) Tie, kurie perpirkinėja arba perka naujus automobilius, tikrai turės iš ko susimokėti (mokestį. – ELTA)“, – sakė J. Varžgalis.

Spalio pabaigoje Seimas atmetė Vyriausybės siūlytą automobilių registracijos mokestį, kurį būtų mokėjęs pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės valdytojas.

Opozicija bandė išbraukti šį klausimą iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės, tačiau nesėkmingai. Už klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 41, susilaikė – 28.

„Kuo ilgiau svarstome, tuo labiau jis šiek tiek artėja prie sveiko proto. Manau, kad pertrauka dar labiau privers visus pamąstyti ir kažką sugalvoti“, – Seimo posėdyje J. Razma.