Seimas spręs, ką pagerbti ir paminėti 2022 metais

Po diskusijų parlamentinėse komitetuose Seimo plenariniame posėdyje juos planuojama svarstyti balandžio 20 d.

Kai kurie Seimo nariai mano, kad pasiūlytų minėtinų datų yra per daug ir tai esą idėjų devalvacija. Ypač skeptiškai nusiteikęs konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad tai gali būti ir papildoma našta biudžetui. „Paskelbkime visokiausių gerų norų metus“, – ironizavo politikas.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija Seimui siūlo paskelbti 2022 metus Romo Kalantos metais. Tokiu būdu siekiama pabrėžti jo aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui, pažymėti R. Kalantos protesto akcijos 50-metį, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi.

Seimo narys Eugenijus Jovaiša 2022-uosius siūlo paskelbti rašytojos, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėjos Ievos Simonaitytės metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti jos darbų reikšmę.

Seimo Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas 2022 metus siūlo paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Jis akcentuoja išskirtinį Pranciškaus Skorinos vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2022 metus paskelbti avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto Jono Meko metais.

J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija taip pat siūlo paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Tokiu būdu siekiama įvertinti šio dokumento reikšmę Lietuvos konstitucionalizmo tradicijai, teisinei valstybei, konstitucinėms vertybėms, pilietinei visuomenei.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas siūlo paskelbti kitus metus Lietuvos universitetų metais.

Tokį sprendimą jis siūlo priimti, siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo paskelbti 2022 metus Jaunimo metais. Tokiu būdu ji siekia atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalies viduje bei užsienyje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audrius Petrošius Seimui siūlo Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 2022-uosius paskelbti Krepšinio metais. Taip būtų pagerbti šios sporto šakos atstovai ir mėgėjai.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais. Politikas siūlo šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas siūlo paskelbti 2022 metus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Tokį nutarimo projektą jis inicijavo, vertindamas šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ svarbą lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos bei laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, jai pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją Lietuvoje“, – pažymima nutarimo projekte.

Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase siūlo paskelbti 2022 metus Sūduvos metais.

Parlamentarai kviečia įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Jie pabrėžia Sūduvos įtaką lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Sūduvos vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas K. Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardinti sūduviai, galindai ir kiti.

Kokias istorines sukaktis minėsime 2022 metais?

2022 metais sukanka: 50 metų nuo R. Kalantos žūties, 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė, 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas.

2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai.

2022 metais sukaks 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.

2022 metais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos.

Pernai gruodžio 23 d. Seimas, skatindamas Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2022-uosius metus paskelbė Lietuvos karaimų metais.

2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubiliejų.