Seimas ūžė nuo kalbų apie Stambulo konvenciją

Nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija - konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis - neprieštarauja Konstitucijai.

Antradienį Seime vyko antrasis balsavimas dėl šio siūlymo, tad lieka paskutinė stadija iki projekto priėmimo. Svarstymo stadijoje už šią iniciatyvą balsavo 61 Seimo narys, prieš - 8, susilaikė 9 parlamentarai.

Svarstant klausimą, Seimo posėdžių salėje užvirė diskusija daugiau ne apie siūlymą kreiptis į KT, bet apie pačios Stambulo konvencijos turinį.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas sakė, kad Konstitucinis Teismas tapo abejotinos reputacijos veikėjų įrankiu: „Stambulo konvencijos esminė naujovė yra socialinės lyties sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti dėl socialinės lyties tapatybės. Konvencija įpareigoja į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Tai prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintai tėvų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus".

Konvencijos nebuvimas stabdo investicijas?

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat kalbėjo ne apie svarstomą siūlymą, o apie pačią Konvenciją. „Pagrindinis klausimas - ar smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra problema? Tai yra esmė. Ne visi tie mitai ir legendos, kliedesiai. Mūsų parlamentas per daug metų yra priėmęs ne vieną svarbų įstatymą, kurie turėtų sumažinti smurtavimą namuose, tačiau statistika rodo, kad realybė vis dar yra kitokia ir smurtas išliko mūsų kasdienybės dalimi", - sakė ministrė.

Ji pridūrė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje Stambulo klausimas - labai svarbus: „Kiekvieną dieną bendraudama su tarptautinių kompanijų vadovais, akcininkais ir visais, kas planuoja verslą Lietuvoje, suprantu, kad niekas neturi noro turėti reikalų su smurtaujančiomis, homofobiškomis, antisemitinėmis, ksenofobiškomis valstybėmis ir vyriausybėmis."

Mindaugas Puidokas tokius ministrės svarstymus pavadino melu. „Keliaujame link tos visuomenės, kurioje negalioja jokios tradicinių vertybių normos. Mums bandoma pateikti melus. Štai ministrė A.Armonaitė įvardino, kad valstybėse, kurios neratifikavę konvencijos, yra problema su investuotojais. Jungtinė Karalystė, kuri nesiskundžia investicijomis, ratifikavo konvenciją tik pernai ir dabar patiria rimtų ekonominių problemų. Jeigu aš sakyčiau, kad ekonominių sunkumų Jungtinė Karalystė patiria, nes ratifikavo Stambulo konvenciją, visi sakytų, kad skleidžiu melus. Bet kai panašius dalykus skleidžia ministrė, visiems tinka. Šiandien vyksta mūšis už mūsų visuomenės ateitį ir kaip bus formuojama mūsų vaikų savimonė - ar remiantis tradicinėmis vertybėmis, ar degradacija?", - sakė M.Puidokas.

Seimo narys Aidas Gedvilas klausė, ar tikrai konvencija yra šiandien Lietuvai reikalingas dokumentas: „Taip, smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje ir Europoje dar yra didelė problema, kuri reikalauja aktyvių sprendimų. Bet esu tikras, kad konvencija yra perteklinis dokumentas, nes jame kalbama ne tik apie apsaugą nuo smurto, bet joje vartojamos tokios sąvokos kaip „socialinė lytis", neturinčios nieko bendro su moterų apsauga nuo smurto. Manau, Lietuvoje yra pakankamas teisinis reglamentavimas, saugantis tiek moteris, tiek vyrus ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje".

Atsakė, kiek yra lyčių

Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas, anksčiau save pristatinėdavęs kaip Okeanidę, Tomas Vytautas Raskevičius pradėjo kalbėti apie tai, kiek yra lyčių. „Paradoksalu, bet klausti, kiek yra lyčių, šiandien tapo savotišku kontroliniu klausimu. Panašiai, kaip karo pradžioje tokiu buvo tapęs klausimas, kam priklauso Krymas. Ironiška, kad klausimą apie lyčių skaičių šiandien garsiausiai užduoda tie, kurie nuo klausimo apie Krymą rangėsi it unguriai. O tai, kad kažkokiu mistiniu būdu klausimas apie tai, kiek yra lyčių, tapo nepatogus it karšta bulvė, o atsakyti į šį klausimą reikia net ekspertų pagalbos, rodo, kad mums visiems, įskaitant ir Seimo narius, trūksta žinių apie lytiškumą ir lyčių studijas. Šiandiena atsakysiu iš Seimo tribūnos: lyčių yra dvi - vyrai ir moterys. Tai padiktuoja biologija, anatomija, ir genetika", - sakė Seimo narys.

Pasak jo, konvencija sudėlioja akcentus, kad smurtas prieš moteris kyla ne dėl biologinės lyties, o dėl tam tikrų su ja sietinų socialinių vaidmenų ir lūkesčių.

Agituodama balsuoti už siūlymą, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad ne visi žmonės turi teisę turėti nuomonę apie Konstituciją: „Jeigu šio kreipimosi nebus, daug žmonių, kurie leidžia sau turėti nuomonę apie tai, kas parašyta Kontitucijoje, nepaisant KT išaiškinimų, naudosis proga manipuliuoti ar sakyti, kad kažkas šioje konvencijoje neatitinka. Tai savaime konvencijos neratifikuoja, nepadaro jos Lietuvoje galiojančia. Dėl to Seimas vis tiek turėtų apsispręsti atskirai. Bet bent jau turėtume aiškius atsakymus į teiginius, kuriuos dažnai girdime".