1 nuotr.Grupė parlamentarų ir Sveikatos apsaugos ministerija parengė projektą, kuriam įsigaliojus didesnis ratas medicinos darbuotojų turėtų teisę nustatyti, ar žmogus iš tiesų numirė.
Vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu, teisę nustatyti asmens mirties faktą turi tik asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai, gydytojas patologas, gydytojas teismo medicinos ekspertas, gydytojų konsiliumas, skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai, slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
Pasirodo, dėl to kyla kuriozinių atvejų. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada, kurios vadovas yra paramedikas ar skubiosios pagalbos paramedikas, negali nustatyti asmens mirties fakto ir turi kviesti kitą GMP brigadą, kurios vadovas yra skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas.
Lietuvos profesinėse mokyklose nuo 2005 m. pradėti rengti paramedikai, o nuo 2019 m. kolegijose - skubios pagalbos paramedikai. Šiuo metu minėti specialistai daugiausiai dirba GMP įstaigose.
GMP paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto 2007 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nurodoma, kad GMP įstaigos paslaugas teikia šiais atvejais: nustato gimimo ir mirties faktą. Apraše nurodyta, kad GMP įstaigos vadovas gali sudaryti 2 tipų GMP brigadas: pradinio gyvybės palaikymo ir pažangaus gyvybės palaikymo. Abiejų tipų GMP brigadų sudėtyje gali būti tiek skubios pagalbos paramedikas, tiek paramedikas. Šie specialistai taip pat gali būti ir GMP brigados vadovais - skubios pagalbos paramedikas gali būti ir pažangaus, ir pradinio gyvybės palaikymo GMP brigados vadovas, o paramedikas - pradinio gyvybės palaikymo GMP brigados vadovas.
Tačiau, kadangi nei paramedikas, nei skubios pagalbos paramedikas nėra slaugos specialistai, jiems nesuteikta teisė nustatyti mirties fakto.
Projektu siūloma jiems tokią teisę suteikti.
