Seimas pagaliau imsis bankų skolininkų bėdų

„Pasinaudodamas Seimo statuto numatyta teise, noriu padaryti pareiškimą dėl Vyriausybės neveiklumo, tiksliau sakant, apsileidimo, augant EURIBOR tarpbankinių palūkanų normai. Europos Centrinio Banko vykdančioji taryba dar kartą pakėlė palūkanų normą, į tai netruko sureaguoti EURIBOR, kuris peržengė dar vieną simbolinę - 4 proc. - kartelę. Kaip pasakytų mūsų Centrinio banko vadovas, tai kartus vaistas, bet būtinas gydant sunkią infliacijos infekciją.

Nesiruošiu leistis į teorinius ginčus, ar tas vaistas padės išgydyti ligą, ar tiesiog turės nemalonų šalutinį poveikį, telieka tai naujai iškepto konservatoriaus R.Kuodžio, N.Rubinio ar kitų ekonomistų ginčų objektas. Ką tikrai žinau, tai tas gydymo metodas jau yra labai skaudus būsto paskolų turėtojams. Skaudus jis ir verslams dėl brangstančių pinigų, ir valstybės biudžetui, nes paskolų aptarnavimas irgi brangs. Bet šiandien sustokime prie tų, kurie neturi daug pasirinkimų: pasiskolinusius vieninteliam būstui ir studentus, paėmusius paskolas studijoms", - per Seimo plenarinį posėdį į kolegas kreipėsi „darbietis" Vytautas Gapšys.

Pasak jo, Vyriausybė yra apsileidusi ir visiškai nejautri tūkstančių savo piliečių atžvilgiu.

„Turiu teisę taip kalbėti, nes rodžiau pirštu į besitelkiančius debesis ir galimas pasekmes. Bet, kaip ir daugelyje kitų sričių, kol nėra streiko ar mitingo, šiai Vyriausybei problemos tiesiog nėra.

EURIBOR dar esant žemumose arba kai buvo neigiamos, Biudžeto ir finansų komitete kėliau klausimus dėl galimybių fiksuoti būsto paskolų palūkanas, instrumento, kuris puikiai veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir kitose šalyse, deja, ne Lietuvoje. Tada tas instrumentas būtų turėjęs prasmę, šiandien Lietuvos bankas kalba apie bent dalinį sprendimą, bet jis aktualumą turėtų tik ateityje ir greičiausiai gana tolimoje, Vyriausybė tiesiog pražiopsojo galimybę veikti", - akcentavo V.Gapšys.

Anot Seimo nario, užuot pripažinusi klaidą, Vyriausybė tiesiog tyli ir laukia.

„Aišku, taip paprasčiau. Juk mamos, tėčiai su vaikais, gyvenantys už būsto paskolą pirktame bute, vargu ar susiburs kaip ūkininkai ar mokytojai ties valdžios institucijų langais. Jie tiesiog kentės, atsisakys atostogų, gal naujesnio rūbo vaikams ar pasiskolins iš senelių. Gal todėl Vyriausybei jie svarbesni kaip besiformuojanti vidurinė klasė, kuriai galima užmesti dar didesnę mokesčių naštą per kokią nors reformą.

Panašiai palikti ir studentai. Paskolos studijoms, atrodo, turėtų būti saugus instrumentas, kad jaunas žmogus investuotų į save, neturime apkrauti jaunimo paskolų maišu. Kadangi jau kadencijos pradžioje buvo aišku, kad EURIBOR augs, o studijų paskolos su juo taip pat susietos, kartu su Darbo partijos kolegomis 2021 metais teikiau Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kad paskolų palūkanos būtų plačiau kompensuojamos. Valdantieji 2023 metų birželį galutinai atmetė projektą, sakydami, kad Vyriausybė viską sutvarkys", - konstatavo V.Gapšys, pridurdamas, kad nesutvarkė iki šiol.

Parlamentaras, vadovaudamasis Seimo statutu, pasiūlė pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui problemą išnagrinėti komiteto posėdyje, aptariant palūkanų fiksavimo mechanizmus būsto paskoloms, pagalba verslui dėl išaugusių paskolų kaštų, galimas priemones padedant vienintelio būsto turėtojams dėl išaugusių paskolų kaštų ir įvertinti, ar Vyriausybė ėmėsi pakankamų veiksmų studijų paskolų turėtojų situacijai gerinti.

Seimas tam pritarė, „už" balsavus 52, „prieš" - 3 ir susilaikius 40 deputatų. Belieka pažymėti, kad iš konservatorių tik 2 balsavo „už", o 38 balsavo „prieš" arba susilaikė.