Seimas nori audito, kur nuplaukia švietimo pinigai

Grupė opozicijos atstovų projekto siūlė pavesti Valstybės kontrolei iki vasario 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant, ar tinkamai yra vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir pedagogų darbo užmokesčio ir ar lėšos skiriamos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai.

Argumentuojama, kad „valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas švietimui eilę metų didėja, tačiau švietimo sistemos prisitaikymo tempas nėra pakankamas"; sunkiai sekasi pildyti mokytojų ir pedagogų gretas dėl nepatrauklių darbo sąlygų ir neapibrėžtumo švietimo srityje; Valstybės kontrolė ir Valstybės duomenų agentūra skirtingai skaičiuoja mokytojų ir pedagogų atlyginimus, dėl ko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija remiasi skaičiais, kurie neatitinka realiai gaunamų mokytojų ir pedagogų algų.

„Valstybės biudžete švietimui skirtos lėšos jau viršija ES vidurkį, o tai skatina daryti prielaidas, jog lėšos švietimui galimai naudojamos neracionaliai", - įtaria opozicionieriai.

Savo ruožtu konservatorių frakcijos narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė irgi pasiūlė kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ji iki gegužės 15 d. atliktų auditą, įvertinant, įgyvendinami valstybės vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio, ar savivaldybės skiria ugdymo įstaigoms visą joms priklausantį darbo užmokesčio fondą, ar efektyviai naudojamos mokymo lėšos ir pan. Tačiau ji viską išvertė į kitą pusę - net projekte nevengiama girtis, kokie dabartiniai valdantieji esą yra dosnūs švietimui.

„Valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas švietimui kasmet didėja ir per pastaruosius trejus metus išaugo 37,6 proc., o, palyginti su 2020 m., 2024 m. išaugs 57 proc.; valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybėms ugdymo reikmėms finansuoti, iš kurios mokamas mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis, per pastaruosius trejus metus didėjo 50,6 proc. ir pan.

Tačiau J.Šiugždinienė abiejų komitetų posėdžiuose pareiškė, kad su opozicija susitarė projektus apjungti - kad Valstybės kontrolė pasikrapštytų giliau, nes opozicija labiau akcentavo centrinę valdžią, J.Šiugždinienė - savivaldybes.

Abu komitetai nusprendė Seimui siūlyti nutarimo projektą, kuriuo Valstybės kontrolei būtų pavesta iki gegužės 1 d. atlikti auditą. Jei Seimas pritartų, Valstybės kontrolė analizuotų, ar švietimo įstaigos darbo užmokesčio fondą panaudoja taip, kad būtų įgyvendinti valstybės įsipareigojimai dėl pedagogų darbo užmokesčio, patikrintų, kam naudojamos mokymo lėšos, skiriamos kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija ir pan.

Audito komiteto narys Artūras Skardžius J.Šiuždinienės, kaip buvusios ministrės, pasiteiravo, kodėl ministerija neišnaudoja savo audito pajėgumų. Tačiau, anot J.Šiugždinienės, pačiai ministerijai toks tyrimas per platus, nes yra vos 4 auditorių etatai. Be to, esą kai auditą atliks Valstybės kontrolė, „visi bus tikri".

Audito komiteto narė, buvusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad „Valstybės kontrolė nėra stebukladarys, turime duoti realius terminus, per kuriuos galima atlikti auditą". Pasak jos, per trumpą laiką neįmanoma iš kepurės ištraukti visų atsakymų, kur nueina švietimo pinigai.