Seimas imasi rimbo, brokuos rusus

Per naktį tapo nusikaltėliais

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei bei NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui pasiūlius apriboti Lietuvos pilietybės prašymo ir suteikimo ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kritikos šiai idėjai pažėrė net valdančiųjų atstovai. Aišku, sulaukta ir Lietuvoje gyvenančių šių šalių piliečių protesto.

Prie NSGK posėdžio prisijungusi Lietuvoje gyvenanti Rusijos pilietė Vladislava Sokolova pabrėžė, kad internetinę peticiją dėl ribojimų koregavimo yra pasirašę daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių. Ji komitetui papasakojo savo istoriją.

„Aš į Lietuvą atvykau dar neprasidėjus Krymui (Krymo okupacijai - red.past.), pragyvenau 11 metų, mokiausių lietuvių mokykloje ir jau nebeatsimenu Rusijos. Man Lietuva kaip namai, čia jaučiuosi komfortiškai ir saugiai. Ir taip jaučiausi iki tol, kol nepradėjo svarstyti šio klausimo. Dabar bandau įgyti pilietybę, nes dėl mano pilietybės kyla labai daug blogybių", - dėstė V.Sokolova, paaiškindama, kad atsidaryti banko sąskaitą jai truko keturis mėnesius, o mamai daug sunkiau susirasti darbą vien todėl, kad ji yra Rusijos pilietė.

„Aš jau noriu gyventi čia savarankiškai, planuoju gyventi Lietuvoje, ir jei šitas įstatymas be pataisų įsigalios, aš net negalėsiu įsigyti būsto, nors aš niekaip neprasikaltau, ir kai prasidėjo karas Ukrainoje, savanoriavau „Maisto banke" Ukrainai ir dar padėdavau mamai bei dar vienai pažįstamai vesti meno terapiją atvykusioms ukrainietėms ir jų vaikams. Atvykau šešerių metų, tada dar negalėjau balsuoti už Putiną ir nematau, kodėl turėčiau būti nubausta už nusikaltimus, kurių neatlikau", - kalbėjo Rusijos pilietė. Atrodo, kad politikai problemas išgirdo.

Komitetas pritarė kompromisiniam pasiūlymui - ribojamųjų priemonių įstatyme paliko nuostatą dėl griežtesnės pilietybės suteikimo Rusijos piliečiams tvarkos, tačiau paliko išimtis tremtiniams bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos piliečio statusą ar įgyjantiems pilietybę natūralizacijos būdu.

Dėl viešinimo - neaišku

Anksčiau NSGK buvo sutaręs dėl papildomos ribojamosios priemonės, susijusios su verslais, tęsiančiais veiklą agresorėse šalyse. Siūlyta tokius juridinius asmenis, jeigu šie yra susiję su politikais, viešinti specialiame registre. Visgi nuspręsta šią nuostatą perkelti į kitą įstatymą - Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Jau kalba apie bausmes

O Seimas vakar patvirtino Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimams bei nustatė baudas fiziniams ir juridiniams asmenims už ekonominių ribojimų pažeidimus. Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisomis numatyta, kad atitinkamos bausmės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bus taikomos ne tik už tarptautinių, bet ir Lietuvos teisės aktais įtvirtintų sankcijų pažeidimus.

Tai sukėlė opozicijos pasipiktinimą, kadangi dėl nacionalinių sankcijų vakar Seimas sprendimo taip ir nepriėmė - atidėjo kitai savaitei. Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė negalįs palaikyti teisės aktų, kuriais įvedamos bausmės už tokius pažeidimus, kurie šiai dienai nėra numatyti Lietuvos įstatymuose. Jam antrino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė.

„Per pastaruosius šešis metus aš pirmą kartą matau, kada lydintieji teisės aktai būtų priiminėjami nepriėmus pagrindinio teisės akto. Patys atnešėte į Seimą paketą iš trijų ar keturių projektų. Dabar patys susiriejote tarpusavyje", - nurodė A.Širinskienė.

Svarstomos nacionalinės sankcijos - jau minėti ribojimai, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis. Be to, siūloma griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išlygos būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis. Ribojamosios priemonės tikriausiai bus įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies - neva taip gali būti bandoma legalizuoti karo Rusijoje grobį.

Komentuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė:

Ji teigia labiau palaikantį griežtesnį draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pretenduoti į Lietuvos pilietybę, o ne priimtą kompromisinį variantą.

„Pastaruoju metu matome pagyvėjimą ir gausesnį rusų ir baltarusių kreipimąsi dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. Per visus praėjusius metus dėl Lietuvos pilietybės baltarusių ir rusų kreipėsi 500 asmenų - baltarusių 90, rusų 410 - o vien per šių metų pirmą ketvirtį jau baltarusių ir rusų kreipėsi 300 žmonių", - teigė vadovė.

Migracijos departamento direktorė atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu gauti išsamesnius duomenis iš Rusijos ir Baltarusijos apie Lietuvos pilietybės prašančius žmones tampa vis sudėtingiau.

Visgi E.Gudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad lietuvių tremtinių anūkai, kurie dažniausiai ir bando gauti Lietuvos pilietybę, jau yra gimę ir augę prie V.Putino režimo. Todėl, pasak jos, kyla klausimas, kam jie labiau yra lojalūs.

Gyveno ir dirbo Lietuvoje, gimdė vaikus, o dabar tapo priešais?

Panašias į V.Sokolovos mintis išdėstė Andrejus Sokolovas, tik ne NSGK, o „Vakaro žinioms".

„Pagal Lietuvos įstatymus, norint kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, reikia legaliai gyventi Lietuvoje ilgiau nei 10 metų. Tai reiškia, kad dabar šis pasiūlymas paliečia tų Rusijos ir Baltarusijos piliečių teises ir interesus, kurie atvyko į Lietuvą iki Krymo okupacijos, teisėtai gavo laikiną, o vėliau ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, teisėtai gyveno šalyje 10 ir daugiau metų.

Šis pasiūlymas taip pat apriboja teisę kreiptis dėl Lietuvos pilietybės savo vaikams, atvykusiems į Lietuvą prieš 10 ir daugiau metų, kai jie buvo 5 metų ir vyresni. Dar po kelerių metų šis apribojimas bus taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių vaikams, atvykusiems į Lietuvą iki 5 metų amžiaus ar net gimusiems Lietuvoje. Kaip tai gali prisidėti prie nacionalinio saugumo interesų?", - retoriškai klausė A.Sokolovas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos piliečių šeimų, atvykusių į Lietuvą daugiau nei prieš 10 metų, legaliai gyvenusių šalyje, mokėjusių mokesčius, kūrusių verslus, besiintegravusių į Lietuvos visuomenę. Šių piliečių vaikai mokėsi lietuviškose mokyklose. Esą retas iš šių vaikų save sieja su „išvykimo šalimi", dauguma šių vaikų puikiai kalba lietuviškai ir savo tėvyne laiko Lietuvą, o ne Rusiją ar Baltarusiją.