4 nuotr.Maždaug taip juokais galima apibūdinti situaciją, susidėliojusią aplink Panevėžyje numatytą statyti dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Varšuvoje gyvenantis garsusis menininkas, buvęs panevėžietis, savo darbų kolekciją žada padovanoti Aukštaitijos sostinei, kuri įsipareigojo nuolatinei jo kūrinių ekspozicijai pastatyti naujas erdves. Toks centras, tikimasi, taptų Panevėžio vizitine kortele. Tačiau kol kas tuo nekvepia. Anaiptol.
Centro statyboms miesto valdžios parinkta vieta suskaldė panevėžiečių bendruomenę. Užuot džiaugiantis taip, kaip vilniečiai džiūgauja turėdami MO muziejų, Panevėžyje jau porą metų vyksta peticijų karas. Tas susiskaldymas negresia projekto, kuriam miesto valdžia tvirtina užsitikrinusi finansavimą, įgyvendinimui, bet sukurtas fonas - nekoks. Iniciatyvinei grupei, pasivadinusiai „Išsaugoti „Garsą“, kliūva objektui parinkta vieta. Toks kultūros židinys pačioje miesto širdyje galėtų būtų traukos centru, tačiau žmonės nesutinka, kad būtų nugriautas prieš pusšimtį metų pastatytas kino teatras „Garsas“, dabar įvardijamas kino centru.
Praeities nostalgija?
Kai kurie panevėžiečiai netgi neslepia negalintys susitaikyti, kad nebeliks pastato, į kurį sovietmečiu traukdavo žiūrėti filmų. Todėl akcijos „Išsaugoti „Garsą“ iniciatoriai dar 2018-ųjų rudenį surinko arti 4000 parašų, kad kino centro pastatas būtų pripažintas kultūros paveldo objektu. Jie reikalavo skirti bent tris milijonus eurų statinio kapitaliniam remontui.
Aistros prieš centro atsiradimą Respublikos g. verda nepaisant to, jog įvyko tarptautinis konkursas. Iš 19 projektų buvo atrinktas vilniečių studijos „IMPLMNT architects“ siūlymas.
„Garso“ gynėjų neįtikino projektuotojų argumentai, kad S.Eidrigevičiaus menų centras turės dvi - didžiąją ir mažąją - kino sales, erdves parodoms, edukacijai ir pan. Jiems atrodo, kad pasirinktasis projektas tėra dėžė, darkanti aplinką.
„Garso“ gelbėtojai nieko nepešė kreipęsi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą - kino teatrą atsisakyta įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Mat kino teatras statytas pagal tuometį tipinį projektą, kokių Lietuvoje būta ne vieno. Štai Druskininkuose toks pat kino teatras „Aidas“ paverstas prekybos centru. Atverti akis protestuotojams bandė parašus rinkęs Dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius. Kad toks kultūros objektas Aukštaitijos sostinei reikalingas, pritarė raštą atsiuntęs Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis.
Praėjusią vasarą, kai Panevėžio miesto taryba pritarė projekto sąmatai (pirmojo etapo finansavimui 3 mln. eurų skiria ES, 5 mln. Vyriausybė iš 2021-2022 m. investicijų programos, o 2,8 mln. prisideda pati savivaldybė), atrodė, jog stos ramybė. Tačiau trūkt už vadžių - ir vėl iš pradžių.
Departamentas nesikiš
Kino teatro saugotojai vėl pareikalavo „Garsą“ paskelbti kultūros paveldo objektu, o savivaldybės tarybos opozicija kreipėsi į prokuratūrą dėl neva pažeisto viešojo intereso. Reikalauta ištirti, ar statybai leidimas išduotas teisėtai. Maždaug tuo pat metu protestuotojų laiškas pasiekė ir prezidentūrą. S.Daukanto aikštė nesiėmė spręsti, kas teisus, o pavedė tai aiškintis Valstybinei kultūros paveldo komisijai.
Susipažinusi su pilietinės iniciatyvinės grupės prašymu, ji protestuotojams tarsi suteikė vilties: „Palaikydami šią pilietinę iniciatyvą manome, kad kino centro „Garsas“ pastatas yra vienas iš sovietinio modernizmo reprezentantų, fasadai atspindi modernizmo stilistikos pastatui būdingą regioninį charakterį. Pastatas buvo projektuojamas kaip urbanistinis akcentas istorinėje erdvėje ir šią savybę išlaikė. Kino centras svarbus visuomenei ne tik dėl architektūrinių sprendimų, bet ir dėl kino teatro funkcijos.
Tai yra vienintelis, šiai funkcijai suprojektuotas ir iki šiol veikiantis kino teatras Lietuvoje, todėl turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas.
Paveldo komisija mano, jog kino centro „Garsas“ kultūrinės vertės ir įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimas turėtų būti skubiai svarstomas Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje.
Taipogi atkreipiame dėmesį, jog pritariame Stasio Eidrigevičiaus menų centro steigimui, ieškant kitų, šiai paskirčiai tinkamų, erdvių.“
Tačiau Kultūros paveldo departamentas „Garso“ ginti nesiruošia. Kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino departamento Paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, departamentas nesikiš, nes ministro įsakymu departamento vertinimo taryboms kategoriškai draudžia svarstyti kultūros paveldo objektus, kurie yra vietinio reikšmingumo lygmens, jeigu toje teritorijoje yra sukurta vertinimo taryba. „Šiuo atveju Panevėžyje tokia taryba yra sukurta, todėl jai ir deleguojama teisė spręsti“, - sakė R.Kuncevičienė.
Pasirengimas vyksta, aistros nerimsta
Laikinoji S.Eidrigevičiaus menų centro direktorė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė, kalbėdama su „Vakaro žiniomis“, tikino, kad statybų projekto parengiamieji darbai vyksta, ruošiamasi rangovo darbų pirkimui, o sukurtas kad ir ne koks emocinis fonas tam netrukdo. Ar ką nors gali sutrukdyti prokuratūros atliekamas tyrimas, K.Jakubauskaitė-Veršelienė nesiėmė svarstyti.
Į 2020 -uosius įžengusioje Aukštaitijos sostinėje aistros nerimsta. Iniciatyvinė piliečių grupė bando apeliuoti į patį S.Eidrigevičių, kad prisidengiant jo vardu nebūtų darkomas kultūros paveldas. O tuo metu kita pusė renka parašus po peticija „Už Stasio Eidrigevičiaus menų centrą rekonstruojant kino centrą „Garsas“. Kol kas surinkta apie 1000.
