Savų talentų žvejyba užsienyje

Skaičiuos talentus

Rezoliucija siūlo Seimui ir Vyriausybei apsvarstyti bendros tarpinstitucinės talentų bazės kūrimo galimybę. Paprasčiau kalbant, valdžia turėtų suregistruoti visus už mūsų valstybės teritorijos gyvenančius ir dirbančius lietuvius. Bet tik talentingus. Su aiškiais šio būvio įrodymais. Įkurti talentų registrą. Su asmens duomenimis, adresu. O grafoje „talentas", matyt, nurodyti, kokioje srityje šis asmuo talentingas.

Pvz, tapytojas, balerina, operos dainininkas, poliglotas, matematikė ir t.t. Mažai tikėtina, jog kas nors valdžioje ryšis tokiam registrui. Išrūšiuojančiam lietuvius į vertingus ir mažiau vertingus. O verslas veikiau norės grąžinti į Lietuvą žmogų su suvirintojo ar vilkiko vairuotojo talentu, nei ketins grąžinti į Lietuvą kokį nors talentingą smuikininką.

Rezoliucija taip pat siūlo skatinti darbdavius priimti į savo įmones jaunus stažuotojus ir apie tokią stažuočių Lietuvoje galimybę labiau informuoti išvykusius. Taip pat teigiama, kad užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų Tėvynėje dirbti nuotoliniu būdu. Na, o šalies savivaldybėms siūloma spręsti vaikų darželių, mokyklų prieinamumą į Lietuvą grįžtantiems mūsų piliečiams. Suteikti jų vaikams individualią pagalbą integruojantis į ugdymo įstaigas.

Vilioja įvairios programos

Lietuvius skatina grįžti ir įvairios programos. Tiesa, jos neakcentuoja, kad čia laukiami tik iškilūs talentai. Pvz., Kazickų Šeimos Fondas rengia 6 savaičių trukmės stovyklas lietuvių diasporos jaunimui. Užimtumo tarnyba (UT) vykdo projektą „Gal į Lietuvą?".Programoje „Kurk Lietuvai" jauni lietuviai profesionalai iš užsienio visus metus rotaciniu principu konsultuoja Lietuvos viešojo sektoriaus institucijas, kaip pagerinti savo įvaizdį, padidinti konkurencingumą ir t.t. Lietuvos ambasadose taip pat pristatomas Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro projektas „Renkuosi Lietuvą".

Per aštuonerius savo darbo metus biuro konsultantai suteikė 55 tūkstančius konsultacijų. Dar yra projektas „Investuok Lietuvoje", kur yra ne tik darbo pasiūlymai, bet ir praktiniai patarimai, kaip persikelti ir įsikurti Lietuvoje.

Ar lietuviai jau grįžta? Valstybės duomenų agentūros duomenimis, daugiausiai grįžta 30-34 m. vyrai ir 26-29 m. moterys. Grįžimo priežastys - ne ekonominės, bet savo kalbos, kultūros, giminių ilgesys. Taip pat noras, kad vaikai nenutautėtų.

Bet tai nereiškia, kad namo grįžta minios mūsų tautiečių. Pvz., Airijoje šiuo metu gyvena apie 36,5 tūkst. lietuvių, o į Lietuvą pernai sugrįžo tik 669 tautiečiai. Pernai 5684 lietuviai sugrįžo ir iš Jungtinės Karalystės. Bendra grįžimo dinamika vis teigiamesnė. Pvz., 2019 m. į Lietuvą iš visur sugrįžo 20 412, o 2021 m. - 23 712 mūsų piliečių.

O kur kiti? Matyt, daugumą emigravusių visgi sulaiko ekonominės priežastys. Pvz., UT svetainėje ieškomas plataus profilio statybininkas Mažeikiuose. Jam siūlomas 1300 eurų atlyginimas prieš mokesčius. O Vokietijoje lygiai tiek pat uždirba nekvalifikuota valytoja.

Mokyklos irgi laukia

Sugrįžusieji paprastai įsikuria didžiuosiuose miestuose. Vilniuj mieste yra net 28 mokyklos, kur pedagogai jau turi patirties integruoti „užsieniečius". Dažnai geriau kalbantys užsienio kalba nei lietuviškai. Klaipėdoje sugrįžusius priima 7 mokyklos, Jonavos rajone - 5 mokyklos, Šiauliuose ir Alytuje po 4 mokyklas, Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje- po 2 mokyklas. Iš viso jau veikia 69 mokyklos, turinčios patirties dirbti su grįžtančiais vaikais. Bet bent po kelis vaikiukus faktiškai turi beveik visos šalies mokyklos. Ir kuo vaikai jaunesni, tuo greičiau pritampa.

Šiaulių „Sandoros" progimnazijoje vien šiemet mokosi 10 vaikų iš užsienio. Ar lengvai pavyksta jiems integruotis? Progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis atsakė, jog būna visaip:

„Yra, kurie labai greitai prisitaiko, yra, kur ne taip greitai. Bet visi įsilieja į lietuvišką ugdymo „rinką", nė vienas atgal negrįžta.

Sugrįžta lietuviukai ir iš Ispanijos, Portugalijos. Pavyzdžiui, vienas berniukas iš Portugalijos, prisimenu, grįžo. Mokėsi Lietuvoje pradinėje pirmoje klasėje, o sugrįžo iš Portugalijos į aštuntą klasę. Bet labai greitai adaptavosi ir dabar jau išleidome jį į gimnaziją. Lietuviškai kalba gal ne visai tobulai, sunkiau sekėsi rašyba, tačiau lengvai socializavosi, yra visiškai patenkintas gyvenimu.

Prisimenu ir kitokį pavyzdį, kai tėvai išsiskyrė ir vaikas grįžo su lietuve mama iš Italijos. Čia jau kitokios psichologinės problemos, susijusios su tėvų skyrybomis. Norėjo grįžti atgal, pas tėtį į Italiją. Pyko ant mamos, net nekalbėjo su mama lietuviškai".

Iš užsienių sugrįžusiems mokinukams skiriamas 30 proc. didesnis „krepšelis". Vaikai paprastai iš pradžių mokomi išlyginamose klasėse, kad geriau išmoktų lietuviškai, jų žinios tam tikrą laiką nevertinamos pažymiais.

Komentuoja Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Remigijus ŽEMAITAITIS:

Tai yra tik deklaracija - ir viskas. Ji tikrai yra reikšminga, nes kiekvienam užsienio lietuviui savotiškai palaikomas ryšys su Lietuvos valstybe, jam parodoma, kad juo domimasi. Tokia deklaracija yra skirta žmonėms pasakyti, kad jūs sugrįžkite, bet panašią problemą išgyvena ir Anglija. Jų talentai išvažiuoja į Australiją, Naująją Zelandiją dirbti, kur uždirba daug daugiau.

Atlyginimai talentų Lietuvoje - jie yra tikrai labai aukšti. Jie galėtų, atrodo, čia dirbti ir uždirbti. Šiandien aukštos kvalifikacijos gydytojas privačioje gydymo įstaigoje 8000-15 000 eurų uždirba. Tai dėl to, jog mažas atlyginimas, tokios problemos Lietuvoje jau nėra, jeigu tu esi geras biochemikas, išmanai biologiją, chemiją. Beje, šiai dienai Lietuvoje veikia dvi didelės farmacijos kompanijos, kurios tarpusavyje konkuruoja. Tad jose dirbantis specialistas tikrai gali uždirbti.

Esminis dalykas, kodėl talentai grįžti neskuba, tai požiūris į tuos atvykusius žmones. Jeigu žmogus atvažiuoja dirbti į gamyklą, bet mieste nėra vietos, kur jo vaikas galėtų mokyklą lankyti, tai ką tas talentas, čia atvažiavęs, veiks? Talentas pats yra tai patyręs, išvyko iš Lietuvos, kad užsienyje gautų tinkamą išsilavinimą. Tai visai natūralu, kad jis nenorės blogesnės situacijos, nei pats turėjo.

Na, o į ką tas atvykęs vaikas gali pretenduoti? Taigi į nieką negali pretenduoti! Jeigu, kaip pavyzdys, yra neformalus švietimas, sporto užsiėmimai, o tavo vaikas net negali patekti į sporto fakultatyvą, nes jame nustatytas tam tikras vietų skaičius ir daugiau nefinansuoja. Kaip gali talentai norėti parvažiuoti, jeigu, kad papultum pas gydytoją specialistą, reikia laukti ikipusės metų.

Todėl komisijos rezoliucija yra tik tam tikra deklaracija, nes komisija turi parodyti, kad kažką veikia, kažką dirba, kad ne šiaip sau Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda yra įsteigta, nors ji nieko reikšmingo nenuveikė ir niekam nereikalinga, ką parodė pastarieji trys metai. Bet ko nepadarysi vardan viešųjų ryšių...

Mums trūksta ne tik talentų, bet ir kvalifikuotų darbininkų. Pas mus dirba baltarusiai, ukrainiečiai, filipiniečiai, rusai, kazachai, o mūsiškiai užsieniuose. O visa bėda - socialinė infrastruktūra, nepalanki sugrįžti. Ko aš norėčiau parvažiuoti į tą Lietuvą, jei aš čia neturėsiu socialinių garantijų paketo. Nelabai įsivaizduoju, kodėl Airijoje dirbanti pardavėja parvažiuotų Lietuvą, jeigu čia gaus 900 eurų, o vištiena Lietuvoje vos ne dvigubai brangesnė nei Airijoje.