Savivaldybė kultūros paveldu pasirūpino tik sugėdinta „Vakaro žinių“ žurnalistų

Apie šią šventą vietą „Vakaro žinios" rašė pavasarį, kai į redakciją kreipėsi viltį praradęs Česlovas. Jis pateikė šūsnį rašytų raštų ir laiškų įvairioms valstybės institucijoms su prašymu apsaugoti kultūros paveldo objektą, bet vis atsimušdavo į sieną. O koplytėlė ėmė byrėti akyse.

„Ji vadinama Švedų koplytėle, yra Dieveniškių miestelyje, Šalčininkų rajone. Netoli prabėgo mano vaikystė ir ši vieta man įstrigusi ne tik atmintyje, bet ir širdyje. Net sovietai jos nesunaikino, taip ir liko tokia išdidi ir graži stovėti. Maniau, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, koplytėlė bus restauruota, tačiau ji nelabai kam reikalinga", - pasakojo Česlovas.

Ši koplytėlė laikoma nekilnojamojo turto vertybe, įrašyta į registrą 2013 m. Objekto plotas - viso labo 187 kv. m. Tai 6 m aukščio koplyčia, kuri, manoma, buvo pastatyta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Įdomu tai, kad iki šiol ji pristatoma kaip viena lankomiausių vietų Dieveniškių krašte.

Dėl koplytėlės restauracijos Česlovas parašė ne vieną raštą Kultūros paveldo departamentui, Šalčininkų rajono savivaldybei, Seimo atstovams ir net Kultūros ministerijai, bet girdėdavo tik pažadus. Česlovas buvo net galimų restauratorių kontaktus valdininkams pateikęs, bet koplytėlė savo atnaujinimo taip ir nesulaukia. „Taip nuo vieno kabineto link kito vaikštau jau ne vienerius metus ir girdžiu tik pažadus: restauruosim, nuvažiuosim, pažiūrėsim, užfiksuosim. O tikrų rezultatų nėra", - pasakojo Česlovas.

Kreipėsi net į arkivyskupą

Vyras pasakojo esantis visiškai nusivylęs ne tik valdininkais, bet ir Bažnyčios atstovais. Dėl koplytėlės Česlovas kreipėsi raštu į Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, bet iš jo nesulaukė jokio atsakymo.

Česlovas negali suprasti, kodėl valdininkai tokie abejingi šventai vietai. „Štai Norviliškių kaime esantis dvaras jau 3 kartus restauruotas. Tam reikalingos didelės pinigų sumos. O nedidelei koplytėlei ir dalies neatsiranda. Peršasi išvada, kad tokių objektų „neapsimoka" restauruoti, nes nėra ko nugvelbti nuo darbų kainos, o štai didelį objektą tvarkant, galima kažkokią dalį pasilikti sau, tai ir vykdoma restauracija po restauracijos.

Skaudu, kad pro šalį vykdami valdininkai nemato Šalčininkuose, prie stoties esančiame skvere stovinčio išpuoselėto paminklo „išvaduotojams", jam taip pat kažkodėl vis randama lėšų. O štai šventoje vietoje esanti „Švedų koplytėlė" baigia nuvirsti", - nusivylimo neslėpė Česlovas.

Atsirado ir pinigų, ir tvarkytojas

„Vakaro žinioms" susisiekus su Kultūros paveldo departamentu, paaiškėjo, kad paveldo saugotojams situacija yra puikiai žinoma. Departamentas dar pavasarį tikino, kad koplytėlės tvarkymo projektas parengtas, bet vis neatsiranda tvarkytojas, galintis darbus atlikti už skirtą sumą.

Iš tiesų 2020 m. du kartus vykdytas koplyčios tvarkybos darbų pirkimo konkursas. Pirmą kartą potencialus rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, antrą kartą nebuvo pateikta pasiūlymų. 2021 m. taip pat darbų pirkimas pakartotas du kartus. Pirmą kartą pasiūlyta per didelė kaina, antrą kartą, padidinus pirkimo biudžetą (nuo 22 631,4 Eur iki 30 500 Eur), nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas.

Pavasarį „Vakaro žinioms" kreipusis į Šalčininkų rajono savivaldybę, jos atstovai pažadėjo, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas koplytėlės tvarkymo darbams. Gruodį pasiteiravus, ar pažadą pavyko įgyvendinti, sužinojome, kad koplytėlė pagaliau sulauks restauracijos. Tą patį mėnesį buvo paskelbtas viešojo tvarkybos darbų pirkimo kvietimas, biudžetas - 43 000 Eur su PVM. „Šį kartą konkursas įvyko ir jau pasirašėme tvarkybos darbų sutartį su rangovu. Iki 2024 m. rudens tvarkybos darbai turės būti atlikti", - nurodė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Inovacijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Erika Sudnicka.

Padėjo tik žiniasklaida

Iš „Vakaro žinių" prieš šventes išgirdęs šią žinią Česlovas prisipažino, kad tai - didžiausia dovana. „Man 63-eji, bet išgirdus šią žinią net ašaros akyse pasirodė. Kalėdos yra stebuklų metas, o ši žinia man - didžiausia dovana, kaip didžiausias loterijos laimėjimas", - prisipažino Česlovas.

Vyras neslepia, kad jau buvo praradęs viltį prisibelsti į valdininkų sąžinę. „Aš devynerius metus rašydavau, skambinėdavau ir jau buvau beveik praradęs viltį. Tai buvo pažadų ir melo metai. Bet kai parašėte pirmą straipsnį, pradėjau tikėti, kad galima pasiekti ir pergalę. Jeigu ne jūs, dar daug metų niekas nebūtų nieko tvarkęs, o koplytėlė galiausiai būtų sugriuvusi. Esu be galo dėkingas jums ir jūsų leidiniui, kad ginate teisybę ir stovite paprastų žmonių pusėje", - sakė Česlovas.

Pasak jo, ši ilgai trukusi kova parodė tikruosius valdžios veidus: „Labai nusivyliau mūsų politikais ir netgi Vilniaus arkivyskupijos vadovu. Dabar jau supratau, kad kurija tėra komercinė įstaiga. Buvo sunku patikėti, kad kreipiesi į aukščiausią krikščionių vadą ir nesulauki jokio atsakymo.

Esu nusivylęs Seimo kultūros komiteto pirmininku Vytautu Juozapaičiu, Kultūros paveldo departamento darbuotojais ir vadovais, kurie, mano manymu, melavo, jog koplytėlė bus sutvarkyta. Už ką jie gauna atlyginimus? Jie net grašio neverti. Gėda."