Sausio 13-osios byloje – galutinis verdiktas

Kėlė klausimus dėl šališkumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nuosprendį vienoje didžiausių nepriklausomos mūsų šalies teismų istorijoje ir daug emocijų sukėlusioje Sausio 13-osios byloje. Nuteisti 67 sovietų valdžios atstovai ir kariškiai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų - t. y. nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos valstybę rengimo, karinės operacijos planavimo ir jos įvykdymo 1991 m. sausio mėn. užimant Spaudos rūmus, Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir kitus objektus, įvedant komendanto valandą.

Tuomet Tarybų Sąjunga karine jėga mėgino nuversti Lietuvos valdžią, 1990 m. paskelbusią nepriklausomybę. Kaip nustatyta, žuvo 14 žmonių ir daugiau nei 800 asmenų patyrė įvairius sužalojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo gavę 16 kasacinių skundų, iš jų priėmė 13, o nagrinėjo 12. Išplėstinę teismo kolegiją sudarė 7 teisėjai. Skunduose advokatai kėlė klausimus dėl netinkamo Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų nuostatų taikymo, dėl ankstesnių teismų padarytų proceso teisės normų, tarptautinių teisės aktų pažeidimų.

Teismas praktiškai visus skundus atmetė, o vieną tenkino iš dalies. Buvusiam tanko, kuris šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, vadui Jurijui Meliui vietoje 10 metų skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vyras įkalintas nuo 2014 m., jam Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) buvo pailginęs bausmę nuo 7 iki 10 metų nelaisvės. Konstatuota, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, nes tuomet jis jau buvo atlikęs skirtą bausmę.

Dar vienam realiai teismo procese dalyvavusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui yra skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kiti Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai nuteisti už akių. Dėl buvusio TSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.

Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Sulaužyta daug iečių

1991 m. sausio įvykių byla teismą pasiekė net po beveik dvidešimt metų trukusio tyrimo. Per šį laikotarpį sulaužyta daug teisininkų ir politikų iečių, pasikeitė įstatymų galią turintys teisės aktai. Beje, byla buvo pradėta nagrinėti 1996 m. Tačiau tuomet, kaip pastebėjo Nacionalinė tesimų administracija, nustatyta šiurkščių tuo metu galiojusių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl ji nagrinėta tik 6 kaltinamųjų atžvilgiu. Tuo metu įstatymas nenumatė galimybės teisti už akių, tad byla buvo išskirta ir grąžinta Generalinei prokuratūrai.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) šios Sausio 13-osios bylos ėmėsi 2016 m. sausį. Kaltinimai karo nusikaltimais buvo pareikšti 67 asmenims. Juos gynė 126 valstybės paskirti gynėjai. Nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų. Teismui nagrinėti buvo perduota daugiau nei 760 bylos tomų, iš kurių 16 - kaltinamasis aktas.

Šalino bet kokio pobūdžio kliūtis

VAT nuosprendį paskelbė 2019 m. kovo 27 d. Kaip pažymėjo teismas, karinė operacija buvo vykdoma kelias dienas. 1991 m. sausio 11 d. užgrobtos įvairios valstybinės patalpos, du kartus šturmuoti Spaudos rūmai. Sausio 13-osios naktį beveik vienu metu pradėtos Vilniaus televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto atakos. Prie šių pastatų buvo susirinkusios minios žmonių, kurie saugojo įėjimus į pastatus, prieigas prie jų, tikėdamiesi tokiu taikiu būdu sustabdyti agresiją.

Prie užgrobiamų objektų tankai ir šarvuotoji technika privažiuodavo iš skirtingų pusių, pagal iš anksto sudarytus planus, nustatytais maršrutais ir atakos vykdytos vienu metu iš skirtingų pusių. Tankų ekipažų nariai apklausų metu nurodė, kad jų užduotis buvo pašalinti kliūtis, nustumti žmones nuo pastatų prieigų, desantininkams atlaisvinti įėjimus. Buvo nurodyta pašalinti bet kokio pobūdžio kliūtis, naudoti dūmines užsklandas, šviesti prožektoriais žmonėms į veidus, šaudyti išmušamaisiais užtaisais.

Oro desantininkai nurodė, kad jų užduotis buvo kartu su specialiųjų padalinių kariškiais patekti į pastatus, išvesti iš ten dirbančiuosius, atjungti aparatūrą. Kariškiai prieš civilius naudojo artimos kovos veiksmus, šaudė į viršų ir į žemę.

Nors kaltinamieji, dalyvavę objektų šturme bei saugoję pastatus iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, neigė, kad niokojo užgrobtus pastatus, aparatūrą ar pasisavino daiktus, tačiau, pasak teismo, bylos duomenys tai paneigė.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip nusikaltimai žmoniškumui. Visiems kaltinamiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 4 iki14 metų.

Sulaukė Rusijos reakcijos

Po šio nuosprendžio gautas 61 apeliacinis skundas. Jį apskundė ir Generalinė prokuratūra, nes bausmės pasirodė per švelnios. 2020 m. kovą bylą pradėjo nagrinėti LAT. Lygiai po metų jis 14 nuteistųjų sugriežtino, o dviem asmenims - sušvelnino bausmes. Iš dalies buvo patenkinti nukentėjusiųjų ir prokurorų reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

LAT pripažino, kad karinę operaciją inicijavę, planavę, aukščiausiu lygiu jos įgyvendinimą koordinavę, taip pat vadovavę aukščiausio rango karininkai ir karininkai, kurių ypač pavojingi veiksmai tiesiogiai lėmė sunkiausius padarinius, turi būti baudžiami griežčiau.

Nuosprendį skundusiam prie TV bokšto nužudytojo sūnui buvo priteista 50 tūkst. eurų, o jo motinai - 75 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

LAT konstatavo, kad Lietuvos valstybei padaryta arti 11 mln. eurų turtinė žala - išmokėtos pašalpos, kompensacijos, specialios pensijos, išlaidos laidojant ir pagerbiant žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus ir pan. Todėl ji turi būti priteista solidariai iš visų nuteistųjų.

Šis nuosprendis dalies nuteistųjų advokatų ir buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Po LAT nuosprendžio Rusijos ambasada pareiškė, kad LAT, jos vertinimu, priėmė neteisėtą sprendimą. Teigta, kad Sausio 13-osios bylos kaltinamieji buvo teisiami ne pagal tuo metu galiojusius įstatymus. 2020 m. gruodį Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad už akių pateikė kaltinimui Sausio 13-osios byloje nuosprendį paskelbusiems VAT teisėjams.