4 nuotr.

Pasak paukščių žinovo Vytauto Jusio, Lietuvoje gyvena 399 paukščių rūšys, kai kurios jų retos. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Ar reikėjo taip kaštuotis? Kokios priemonės padėtų saugoti vietinius paukščius, kalbėjomės su ornitologu, Ventės rago ornitologinės stoties direktoriumi Vytautu JUSIU.

„Šiaip nieko nereikėtų įsivežti. Pirmiausia reikia elgtis taip, kad paukščiai neišnyktų, nenaikinti jų patiems. Žiūrėkite, kas vyksta. Gerai, kad gaminamas ekologiškas kuras, kad niekam nenaudingi krūmai kertami, sumalami. Esmė, kada tai daroma. Gegužę, birželį, per patį paukščiukų perėjimą tuose krūmuose. Toks čia ekologiškumas, jei krūmai su visais paukščiukais išeina per kaminą. Duoda leidimus pakeles, pieveles šienauti, kol paukščiukai iš lizdų dar neišskridę. Medžius, su visa gyvybe lizduose, kerta. O paskui - įsivežinėsime paukščius?

Paukščiams svarbiausia, kad jie atskridę susirastų namus gyvenimui ir maisto. Gerinkime aplinką, ir paukščiai atskris patys. Ne per vienerius metus, tai per dešimt. Ne tik gandras, bet ir dauguma smulkių paukščių turi labai stiprų namų jausmą. Perėti grįžta į tą patį krūmą, kregždės - į tą patį tvartą lizdų sukti parskrenda“, - aiškina V.Jusys.

Pasak paukščių žinovo V.Jusio, Lietuvoje gyvena 399 paukščių rūšys, kai kurios jų retos. Viena tokių - žalvarniai. Kodėl niekam nekilo mintis įsivežti? „Patys turi atskristi. Žalvarniams negresia išnykimas. Pietiniame ariale, Bulgarijoje, Vengrijoje, žalvarnis dažnas paukštis“, - šypteli gamtininkas. Palyginti neseniai Lietuvoje žalvarnių tūkstančiai būdavo, kiekviename kaime gyveno. Skaičiuojama, kad pas mus šios rūšies paukščių dabar gyvena apie 10 porų. Kas gi mūsų krašte šiems gražuoliams nepatiko?

„Mokslinių tyrimų nėra, todėl ir tikslaus atsakymo nėra, bet ornitologai linkę galvoti, kad viena žalvarnių išnykimo priežasčių galėjo būti gyvulių sumažėjimas kaime. Anksčiau karvių būdavo pilnos pievos. Jų mėšle knibždančiais vabalais žalvarniai maitindavosi“, - svarsto V.Jusys.

Paukščiai prapuola ir vėl sugrįžta. Taip buvo su pilkosiomis gervėmis. Prieš 30 metų gervė Lietuvoje buvo tapusi retenybe, o dabar net iš Raudonosios knygos išbraukta. Galime tik didžiuotis, kad mus taip myli gandrai. Pasaulyje nėra kitos šalies, kur šios rūšies paukščių tankumas būtų didesnis nei Lietuvoje. O jei gandrų ims mažėti, ar bent žinosime priežastį? Anot V.Jusio, jeigu žmogus taip elgsis su gamta kaip dabar, visko gali nutikti. Šit dėl renovacijos miestuose, pavojus iškilo lizdus sukti daugiaaukščių užkambariuose mėgstantiems čiurliams. Laimė, kad renovacija vyksta ne urmu, ir čiurliai spėja perimvietę kitur susirasti.

Anot V.Jusio, žmonėms neįprastas reiškinys, kad meldines nendrinukes pirkti pradėjome: „Negaliu vertinti projekto, bet šie paukšteliai išties vieni rečiausių pasaulyje. Begyvena jie tik keturiose šalyse. 95 proc. populiacijos yra susitelkę Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Prieš keliolika metų nendrinukės dar gyveno septyniose šalyse. Esame šiauriausias kraštas, kur nendrinukių dar galima aptikti. Latvijoje nebeperi. Visame pasaulyje jų skaičiuojama apie 12 tūkst. Kaip rūšiai, labai mažai. Lietuvoje turime 100-200 paukštelių.“

O jeigu šie brangiai pirkti žvirblinių paukščių atstovai vėl ims nykti? Kaip elgtis, kad taip nenutiktų? „Aplinką reikia prižiūrėti. Paukštelio vardas nendrinukė, bet ten, kur nendrės ir krūmai, joms nepatinka. Kuriasi drėgnose, plačiose, viksvinėse pievose. Turi būti dešimtys, šimtai hektarų, 5-10 hektarų joms maža. Sąlygos meldinėms nendrinukėms dabar gerinamos. Jeigu nendrinukių gausės, gal pagausės ir stulgių. Juodkrūčių bėgikų kažin ar beturime, kelios dešimtys porų dirvinių sėjikų beperi. Jiems plynių reikia, aukštapelkių. Aukštapelkių dirbtinai nesukursi, jos formuojasi tūkstančiais metų, reikia tik saugoti, ką turime“, - teigia ornitologas.

Pasak V.Jusio, paukščiams pastarasis laikas nėra palankus. Įtaką daro klimato kaita, žmonių nerūpestingumas. Didžiojoje Britanijoje Karališkoji paukščių apsaugos draugija turi apie milijoną narių. Šalyje 52 milijonai gyventojų. Statistiškai kas 50-as britas yra paukščių apsaugos draugijos narys.

Kita bėda, ne visas pasaulis praskrendantiems paukščiams yra draugiškas. Šiaurės šalys milijonus skiria paukščių apsaugai, o Pietų Europa, Šiaurės Afrika, kitos Viduržemio jūros pakrančių šalys mūsų paukštelius šaudo, gaudo. Ne todėl, kad badauja, o pramogai.

Ūkininkavimas ir paukščiai

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, išanalizavus kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus (KPPI) skaičiavimui Lietuvoje panaudotų 14 rūšių sukauptus 18 m. (1994-2011 m.) stebėsenos duomenis, nustatyta, jog 4 rūšių - dirvinio vieversio, paprastosios medšarkės, dagilio ir geltonosios startos - populiacijos nyko, 4 rūšių - griežlės, geltonosios kielės, kiauliukės ir varnėno - populiacijos gausėjo, o 6 rūšių - baltojo gandro, pempės, šelmeninės kregždės, pievinio kalviuko, rudosios devynbalsės ir karklažvirblio - individų grupės liko stabilios.

12 m. trukmės (2000-2011 m.) laikotarpiu taip pat 4 rūšių - dirvinio vieversio, kiauliukės, paprastosios medšarkės ir dagilio - populiacijos mažėjo, 3 rūšių - baltojo gandro, pievinio kalviuko ir geltonosios kielės - gausėjo, 7 rūšių - griežlės, pempės, šelmeninės kregždės, rudosios devynbalsės, varnėno, karklažvirblio ir geltonosios startos - išliko nepakitusios.