1 nuotr.Gamtos žinovų ir mėgėjų veikla vykdant stambių plėšrūnų apskaitą rodo, kad pas mus auga vilkų gretos. Vis dėlto daugiausia diskusijų ir spėjimų dėl šakalų, kurių nemažai jau Latvijoje, kiek Lietuvoje - niekas tiksliai nežino.
Gausėja vilkų
Gamtos tyrimų centras kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdė neprofesionalųjį mokslo projektą, skirtą stambiųjų plėšrūnų apskaitai. 2015 metų apskaitos rezultatai nenuvylė, buvo gautos 385 anketos: 301 vilko, 73 lūšių, 8 rudųjų lokių, 3 šakalų. Neprofesionalusis mokslo projektas nereiškia, kad šis projektas neprofesionalus, jis taip vadinamas todėl, kad jame gali dalyvauti bet kuris mėgėjas ir teikti informaciją apie plėšrūnus.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad minėtas projektas vyksta metus, ir džiaugėsi, kad bėgant laikui respondentai vis aktyvesni. „Mėgėjai savo pastebėjimus apie didžiuosius Lietuvos plėšrūnus gali siųsti į mūsų draugiją, arba į Gamtos tyrimų centrą, užpildydami nesudėtingą 4 klausimų anketą. Priklausomai nuo to, kiek anketoje patikimumo, specialistai susisiekia su respondentais“, - sakė E.Tijušas. Žmonės dažniausiai siunčia žvėrių nuotraukas (su aprašymu), užfiksuotas įvairiuose šalies regionuose. Toks apskaitos metodas ateityje galės gana tiksliai apibūdinti stambiųjų plėšrūnų populiacijų situaciją Lietuvoje.
„Ten, kur aktyvūs respondentai, vaizdas toks, kad plėšrūnų gausu, pavyzdžiui, vilkų. Beje, vilkai ir lūšys labiausiai respondentų mėgstami stebėti. Jų populiacija didesnė nei tos oficialiosios apskaitos“, - kalbėjo žinovas.
Grėsmių gali būti vėliau
Bene paslaptingiausias plėšrūnas mūsų šalyje - šakalas. Niekas negali pasakyti, kiek jų gyvena Lietuvoje, kol kas tik vienas šakalas buvo sumedžiotas Šakių rajone. Nors, pavyzdžiui, Latvijoje jų sumedžiota daugiau kaip 10. E.Tijušas pasakojo, kad latviai turi patikimų duomenų, kad pas juos šakalai veisiasi, nes ne kartą būta, kai šakalų jauniklius suvažinėja automobiliai.
„Specialistai tebesiginčija, ar žodis „invazinis“ tinka šakalams, nes tai iš pietesnių rajonų į šiauresnius plintanti gyvūnų rūšis. O invazinė rūšis - tai kai kažkas sąmoningai mums nebūdingą gyvūną paėmė ir atvežė; tokių faktų neturime, kad kas nors atvežė ir paliko, juo labiau kas čia gali užsiimti tokiais leidimais veisti šakalus“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, ar šakalai gali kelti grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, E.Tijušas tvirtino, kad apie grėsmes galbūt teks kalbėti tuomet, kai šakalų populiacija ims gausėti. Jis sakė iš privačių pokalbių su užsienio kolegomis turįs informacijos apie natūralų šakalų arealo plitimą Bulgarijoje, anksčiau šios rūšies plėšrūnų čia nebuvo, jie sukėlė didelius pokyčius smulkiojoje faunoje, šakalas tampa pagrindiniu plėšrūnu ir išstumia net lapes, geba konkuruoti tik su vilkais. „Kiekvienas plėšrūnas, atsiradęs ten, kur niekada nėra buvęs (kur plėšrūnų ir jų aukų „santykiai“ nusistovėję tūkstantmečiais), aišku, įneša sumaišties“, - sakė E.Tijušas.
Tiesa, gamtos žinovas akcentavo, kad užklydusiomis į Lietuvą meškomis žmonės neturėtų labai stebėtis, juo labiau kad jos čia atklysta jau keletą dešimtmečių iš Baltarusijos, Latvijos. Tačiau lokiams veistis Lietuvoje sąlygų nėra, nes trūksta didelių, nuošalių miškų masyvų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
