1 nuotr.Seimas dar pernai 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, tačiau Vyriausybė tik dabar su įvairiomis institucijomis pradėjo derinti Sąjūdžio metų paminėjimo programą. O jai vykdyti papildomai neskirta nė cento. Negana to, šie metai paskelbti ne tik Sąjūdžio, bet ir dar 8 įvykių bei asmenybių metais.
Jau ir balandis prasidėjo, tačiau Sąjūdžio metų minėjimo programa Vyriausybėje tebederinama, nors joje numatyta darbų, kurie turėjo būti atlikti pirmame metų ketvirtyje. Dar daugiau darbų numatyta antrajam ketvirčiui. Negana to, Vyriausybės projekte parašyta, kad valstybės institucijos ir savivaldybės programą turės vykdyti iš turimų asignavimų.
Tačiau tai ne vienintelis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų metinių nuvertinimas. 2018-ieji taip pat yra paskelbti Simono Daukanto, Lietuvos katalikių moterų, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos skautų judėjimo, Vydūno bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ir taip būna visada. Seimas kiekvienus metus paskelbia kelių įvykių ir asmenybių metais, neišrinkdamas vieno ar kelių svarbiausių, todėl to įvykio ar asmenybės svarba užgožiama kitų.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys sako, kad iškilmingą sukaktį nuvertina ne tik Vyriausybė, tik dabar pradėjusi tvirtinti minėjimo programą, bet ir Seimas bei dabartinis Lietuvos Sąjūdis.
„Man tai yra labai reikšmingi metai, nes Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei sukanka 30 metų. Aš toje grupėje labai aktyviai dalyvavau, nustumdamas kūrybinius ir kitus darbus į šalį. Mažai prisėdau prie stalo, visą save atiduodamas šitam reikalui. Kartu su Justinu Marcinkevičiumi buvome labai labai įsitikinę, kad turime galimybę eiti į Nepriklausomybę. Ir tai darėme. Tačiau visas šis reikalas yra smarkiai primirštas. Neseniai Mokslų akademijos salėje, kurioje buvo įkurtas pirmasis Sąjūdis, vyko konferencija, skirta Sąjūdžio 30-mečiui. Tačiau dabartiniai Lietuvos Sąjūdžio vadovai apie Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius beveik neužsiminė. Neišgirdau nė vieno žodžio, pavyzdžiui, apie Justiną Marcinkevičių. O ir Seimas šiuos metus paskelbė ne Persitvarkymo Sąjūdžio, o Sąjūdžio metais. Tai - visiškai skirtingi dalykai. Dabartinis Sąjūdis - visai kitoks, nei buvo Persitvarkymo Sąjūdis. Dabartiniame vienos partijos - konservatorių - atstovai tvarko savo reikalus“, - sakė V.Bubnys.
Pasak jo, atkūrus Nepriklausomybę jau pirmaisiais metais atsirado savotiškas diktatas iš valdančiųjų pusės.
„Atsirado peštynės tarp partijų, konkurencija, kaltinimai vieni kitų, norint iškilti į paviršių, ko nebuvo Persitvarkymo Sąjūdžio laikais. Ir tokie negražūs dalykai tęsiasi iki šiol. Todėl nenuostabu, kad minėsime ne Persitvarkymo Sąjūdžio, o dabartinio Sąjūdžio metus“, - apgailestavo V.Bubnys.
Vyriausybė šiemet Sąjūdžio 30-mečio proga planuoja parengti įvairias su šiuo įvykiu susijusias fotografijų, dokumentų, literatūrines parodas, organizuoti konferencijas, diskusijas bei keletą kitų minėjimo renginių. Taip pat planuojama parengti dokumentinių filmų retrospektyvą apie Persitvarkymo Sąjūdį, atidengti Sąjūdžio mitingus įamžinančias lentas sostinės Vingio parke bei Katedros aikštėje, atidengti memorialines lentas Persitvarkymo Sąjūdžiui atminti Šiauliuose, paruošti pažintinį maršrutą „Atmintinos Sąjūdžio vietos Šiauliuose“ ir t.t.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
