Rusų kalbos egzamine įžvelgė norą bendradarbiauti su Rusija

Internete pasklidus žiniai, kad rusų kalbos egzamine abiturientai turėjo rašyti laišką Rusijai, kai kas netgi piktinosi, esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo bendradarbiauti su Rusija.

„Aš neįsivaizduoju, kas turėjo vykti abituriento, kuris nepritaria Rusijos agresijai, galvoje. Gal jam, atliekant užduotį, reikėjo apsimesti, kad Rusija neužpuolė Ukrainos? Ar jam, siekiant maksimalaus įvertinimo, per sukąstus dantis laišku vis dėlto derėjo pakviesti agresoriaus mokyklą būti partneriu? O gal reikėjo pasiųsti užduoties kūrėjus Rusijos karinio laivo kryptimi..? O gal tokių abiturientų, kurie pasipiktino užduotimi, nė nebuvo? Būtų labai liūdna", - piktinosi viena internautė. Pasipiktinimo neslėpė ir kiti komentatoriai.

Į tai greitai sureagavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakomentavo, kad „Ministerija neturi įtakos egzaminų užduotims. Aiškinamės incidento priežastis su egzaminus rengiančia Nacionaline švietimo agentūra. Akivaizdu, kad taip neturėtų būti. Šiuo atveju, reikėjo imtis priemonių, kad abiturientus pasiektų kitokia užduotis."

Įtarimų internautams sukėlė užduotis, kurioje abiturientams reikėjo parašyti pusiau oficialų laišką su pasiūlymu dalyvauti tarptautiniame projekte. „Jūsų mokykla dalyvavimui tarptautiniame aplinkosaugos projekte „Eko-diena mokykloje" ieško mokyklos partnerės iš Rusijos. Jums buvo pavesta parašyti laišką vienos iš Rusijos mokyklų mokinių tarybos prezidentui. Šiame laiške pasiūlykite mokyklai dalyvauti šiame projekte. Nurodykite, kokios šalys dalyvauja projekte ir kokias veiklas reikia įgyvendinti mokykloje. Išsakykite norą bendradarbiauti ir paprašykite pranešti apie priimtą sprendimą", - taip abiturientams buvo suformuluota egzamino užduotis.

Kilus pasipiktinimui, užduotis rengusi Nacionalinė švietimo agentūra suskubo atsiprašyti ir patikino, kad jau pradėtas vidinis tyrimas.

„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų šalį, - sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. - Nepaisant to, kad egzamino užduotis buvo parengta ir atspausdinta dar iki karo Ukrainoje, atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą ir mūsų šalies poziciją, užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista. Jau pradėtas vidinis tyrimas, po kurio bus numatyti pakeitimai, reikalingi tokioms situacijoms išvengti. Šį klausimą būtinai aptarsime ir su užduočių rengėjais", - pranešė agentūra.

Ji nurodo, kad rengiant egzamino užduotį buvo pasirinkta itin aktuali visame pasaulyje ekologijos tema. Kuriant užsienio kalbų egzamino užduotis, siekiama sukurti kuo natūralesnę komunikacinę situaciją, todėl siūlyta rašyti į tą šalį, kurioje kalbama ta kalba (pvz., per vokiečių kalbos egzaminą mokiniai rašė laišką į Vokietiją).

Be to, valstybinių egzaminų užduotys yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo" ir ši žyma riboja užduočių prieinamumą papildomam patikrinimui. „Vis tik prie egzamino užduoties rengėjai ir ekspertai privalėjo grįžti", - pabrėžia NŠA direktorė.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, rusų kalbos egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai, t. y. 7,1 proc. visų egzaminus laikysiančių abiturientų. Šį egzaminą laikyti rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje.