respublika.lt

Rudeniui ruošiami nauji draudimai

(325)
2022 birželio 24 12:30:00
Danas NAGELĖ

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pagaliau priėmė vieną sprendimą dėl žmogaus teisių apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija - esą viskas buvo tvarkoje. Kitų kreipimųsi nei jis, nei kiti teismai net nebenagrinėjo - neva tam nebeliko jokio poreikio: visos priemonės, teisėtos jos buvo ar ne, jau panaikintos. Tačiau Vyriausybė nusprendė apsidrausti ir Seimui teikia įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus suvaržymus bus galima taikyti dar lengviau.

×
nuotr. 2 nuotr.
Rudeniui ruošiami nauji draudimai. Arūno Bernacko koliažas

 

Kišis ir į privatų gyvenimą

Vyriausybė Seimui teikia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, parengtas Vyriausybės kanclerio sudarytos darbo grupės. Jei Seimas joms pritars, įvairūs žmogaus teisių ribojimai bus visiškai legalūs. Ir tam kai kuriais atvejais netgi nebebūtų privalomas karantinas ar valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Viena iš naujų siūlomų nuostatų - „kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus, sveikatos apsaugos ministras Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu turi teisę nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, taip pat būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas."

Negana to, karantino metu gali būti „laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, ūkinės veiklos laisvė, privataus gyvenimo neliečiamumas" (paryškintos naujos siūlomos nuostatos, - aut. past.).

Karantino metu Vyriausybė galėtų nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais. Nauja siūloma nuostata - būtų galima „riboti ar laikinai uždrausti ūkinę veiklą, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, išskyrus atvejus, kai funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir nustatyti šių paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką". Vyriausybė galėtų nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ir privataus gyvenimo ribojimu: a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, ir viešose vietose, taip pat susibūrimus privačiose vietose, riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nustatyti atvykimo ir grįžimo į Lietuvos Respubliką sąlygas".

Riboto karantino objektais galėtų būti: asmenys, įvažiuojantys į Lietuvą ar pervažiuojantys per Lietuvą tranzitu iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų arba iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą; taip pat vietiniai gamintojai, paslaugų teikėjai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, jų naudojamos žaliavos ir medžiagos, pagaminama ir realizuojama produkcija bei jų teikiamos paslaugos, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausomi statiniai ar jų teritorijos".

Ragina nebijoti

Vienas iš projekto koordinatorių Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris „Vakaro žinias" tikino, esą visuomenė tokių pataisų neturėtų bijoti, nes esą praktiškai nieko naujo jos neįteisina - ekstremaliosios situacijos ir ypač karantino metu tokios priemonės ir taip buvo taikomos. Tik kadangi KT yra nustatęs, kad konstitucinių teisių ribojimai gali būti įteisinti tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais, būtent jie ir įrašomi į įstatymą. Tiesa, šiokių tokių naujovių vis tik bus (jei Seimas projektui pritars).

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras net ir nesant karantinui galėtų savo įsakymu nurodyti kaukes dėvėti privalomai.

„Tai reikalinga prevencijai - kad būtų galima iš anksto imtis prevencinių priemonių ir neuždarinėti visko, jei jos suveiks", - paaiškino D.Vasaris.

Pasak jo, ribojama ar net uždrausta ūkinė veikla jau ir taip buvo, kaip ir draudimai be Galimybių paso patekti į kai kurias vietas ar privalomas kaukių dėvėjimas mokyklose.

„Tačiau dėl to buvo įvairių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, todėl ir nuspręsta tai įrašyti į įstatymą", - sakė VRM atstovas.

Žada protingumo principą

Iki šiol karantino metu Vyriausybė galėjo įteisinti priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu, o norima, gal galėtų nustatyti ir priemones, susijusias su privataus gyvenimo ribojimu. Bet D.Vasaris tikino, kad tai nereiškia, jog pareigūnai turės teisę vaikščioti po žmonių būstus ar sekti telefonus, norėdami pamatyti, ar žmonės laikosi saviizoliacijos. Esą bus laikomasi protingumo kriterijų. Privataus gyvenimo ribojimas apimtų tik įvairius draudimus - užsikrėtus pavojingu virusu rodytis viešose vietose, įvedus karantiną laikytis nustatytų draudimų ir pan.

Rudenį - vėl kaukės

Panašu, kad naujoves Lietuvos gyventojai savo kailiu galės išbandyti jau rudenį, nors „koronos" pandemija baigėsi. Ir tam nebūtina, kad išplistų beždžionių raupai ar kitos naujos ligos. Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė: labai tikėtina, kad rudenį turėsime augantį COVID-19 sergamumą, todėl galbūt ir vėl bus įvesti įvairūs ribojimai. Pasak jo, viena didžiausių klaidų ir pamokų per visą pandeminį laikotarpį buvo tai, kad po pirmosios COVID-19 bangos nebuvo laiku šalyje įvestas karantinas.

Ministras tvirtina, kad jeigu sergamumas augtų rudenį, galėtų sugrįžti ir mobilieji vakcinacijos punktai bei kiti dalykai. Anot jo, kai tik skaičiai pasiektų tam tikrą mastą, automatiškai įsijungtų ir kiti mechanizmai.

Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad dar vienas karantinas Lietuvoje būtų pats blogiausias žodis, kurį norėtųsi išgirsti. Jo manymu, karantinui yra tik teorinė galimybė, o praktikoje yra veiksmingesnių priemonių ligos plitimo stabdymui.

„Suprantu, kad teoriškai yra įmanomos visos priemonės, bet matydami visą priemonių, įrankių dėžę, kurią esame sukūrę, manyčiau, kad tai yra labai mažai tikėtinas dalykas. Manau, kad pradžioje jau žmonės turi ir to supratimo, ir manau, kad visi jau ir be privalomumo, patarus, pradėtų dėvėti medicinines kaukes, respiratorius. Buvo metas, kai tiesiog nešiojome bet ką. Kaukes reikia nešioti tvarkingai, tai manau, kad tai yra pirmosios priemonės", - aiškino Vyriausybės narys.

Anot jo, rudenį Lietuvą turėtų pasiekti ir naujos, omikron atmainai pritaikytos vakcinos, skiepytis antrąja sustiprinančia doze bus kviečiami vyriausieji šalies gyventojai.

Informacija

Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyti NVSC įgaliojimai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą".

Anot KT, būtent NVSC yra ta už visuomenės sveikatą atsakinga valstybės institucija, kuri pagal įstatyme nustatytomis aplinkybėmis nurodytoje darbovietėje paskirti užkrečiamosios ligos kontrolės priemones", - paskelbė KT. Jis pripažino, kad NVSC nėra suteikti įgaliojimai nustatyti priemones užkrečiamosios ligos atveju, tačiau centras gali taikyti įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose aktuose nustatytas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones.

Viena pandemija baigėsi. Laikas ruoštis naujai

Net jei nuogąstavimai dėl rudenį galimai padidėsiančių COVID-19 atvejų skaičiaus nebūtų pagrįsti, valdžia gali susigalvoti įvairių naujų ribojimų ir dėl kitų ligų. Pavyzdžiui, beždžionių raupų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas sako, kad jau artimiausiu metu beždžionių raupai gali būti paskelbti pasauline sveikatos problema ar net pandemija, nes atvejų skaičius visame pasaulyje išaugo iki daugiau nei 2785. Tačiau tūkstančiai atvejų yra besimptomiai, todėl neišaiškinami.

„Taip pat atsiranda įrodymų, kad beždžionių raupų virusas gali būti perduodamas oro lašiniu būdu. Ankstesnis tyrimas taip pat parodė, kad beždžionių raupų virusas aerozoliuose išlieka aktyvus ir gyvybingas net 90 valandų", - sako profesorius.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigia, kad iki 1980 m. Lietuvoje gimę asmenys turi kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų. Pasak jos, jeigu minėtos ligos susirgimas būtų nustatytas Lietuvoje, vakcinuotis galėtų tik artimieji asmenys, kurie per pirmas keturias ligos dienas gyveno su sergančiuoju.

„Visuotinės vakcinacijos kalbant apie beždžionių raupus nereikia, nėra poreikio ir visi skiepytis nebus kviečiami", - žurnalistams teigė A.Bilotienė Motiejūnienė.

Ji tvirtino, kad šiuo metu dėl vakcinų nuo beždžionių raupų pristatymo detalės ir sutartys yra derinamos, o Lietuva jas gaus kartu su kitomis ES šalimis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pridėjo, kad Lietuvoje buvo įtariamas vienas atvejis beždžionių raupų ligos susirgimu, bet po padarytų tyrimų, jis nepasitvirtino.

„Kadangi Europos Komisija čia irgi turi tam tikrą horizontalų koordinuojantį mechanizmą, tai esame užsisakę ir vakcinų atitinkamą kiekį, bet kol kas situacija tokia, kad kažko išskirtinio nėra ir nerimauti nereikėtų. Reikėtų mums suprasti, kad apskritai viskas, kas vyksta pasaulyje, ypač kai vyksta karai, klimato kaita, taip, mes jau gyvename kitomis sąlygomis, turime suprasti ir būti pasiruošę, kad tų įvairių infekcijų ir situacijų gali atsirasti", - pridūrė jis.

Europos Komisijos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija antradienį sudarė sutartį su bendrove „Bavarian Nordic" dėl 109 090 trečios kartos vakcinų dozių pirkimo. Kadangi atvejų skaičius toliau didėja, pagal šį susitarimą vakcinos bus greitai prieinamos visoms ES valstybėms narėms. Ar visa tai neprimena buvusios situacijos su „kovidu"?

 

Laikraščių prenumerata internetu

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (325)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAUDA: Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima LT“ teisingai nubausta 350 eurų bauda už alkoholio pardavimą 19-metei, galutinai nutarė teismas.
  • FORUMAS: Centrinių bankų vadovai ir ekonomistai pirmadienį vakare susirinks į kasmetinį forumą pietų Portugalijoje aptarti geriausių priemonių stengiantis suvaldyti infliacijos problemą, paaštrėjusią dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje.
  • BILIETAI: Vilniuje svarstoma galimybė įvesti popierinius iki 10 dienų trukmės viešojo transporto bilietus turistams, taip pat brangesnį „kontrolieriaus“ bilietą, kuris būtų parduodamas kelionės metu, vietoje dabar skiriamos baudos.
  • TYRIMAS: Sveikatos apsaugos ministerija siekia išsiaiškinti, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šiuo virusu – rugsėjį planuojama pradėti tą numatantį seroepidemiologinį tyrimą.
  • TRAMVAJUS: Vilniaus stoties ir aplinkinių teritorijų vystymui sprendimų ieškojusi tarptautinių architektų komanda pasiūlė sostinei svarstyti tramvajaus idėją.
  • PIENAS: Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai - teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.
  • AUKSAS: Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Rūta Meilutytė iškovojo aukso medalį - 50 m plaukimo krūtine distanciją ji įveikė per 29,7 sek.
  • FIZIKA: Birželio 27-liepos 1 dienomis Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija, kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio.
  • RINKA: Būsto nuosavybės, kainų ir nuomos palyginamasis tyrimas parodė, kad Lietuva patenka į Europos šalių, kurių gyventojai valdo daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, tačiau pagal būsto vertę ir nuomos kainas esame Europos vidutiniokai.
  • REIDAS: Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą, birželio 24–27 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar skiepytumėtės nuo beždžionių raupų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos (Partnerystės) įstatymą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+18 +27 C

+20 +28 C

 

+19 +26 C

+29 +33 C

+24 +34 C

 

+22 +28 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s