R.Ozolas - bendražygių, pažinojusių ir nepažinojusių akimis

Ta proga istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje surengta konferencija „Romualdas Ozolas - valstybės kūrėjas“. Seimo rūmuose taip pat pristatyta paroda „Romualdas Ozolas - filosofas politikoje.

Konferencijoje pranešimus apie R. Ozolą pristatė jo politinės ir mokslinės veiklos bendražygiai: redaktorius ir filosofijos knygų leidėjas Antanas Rybelis, filosofas prof. Vytautas Radžvilas, Nepriklausomybės Akto signataras rašytojas Romas Gudaitis, Seimo narys istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas, politologas Alvydas Medalinskas, taip pat istorikė prof. Rasa Čepaitienė, politologai doc. Algimantas Jankauskas ir dokt. Vytautas Sinica.

Lietuvos naujienų agentūros ELTA žurnalistė Jadvyga Bieliavska pasiteiravo, koks R. Ozolas išliko jo bendražygių, buvusių ir dabartinių politikų, jį pažinojusių ir nepažinojusių žmonių atmintyje.

Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė:

- Tai - labai šviesus žmogus, valstybininkas, žmogus, kuriam visą laiką skaudėjo Lietuvos klausimai ir skaudėjo iš esmės. Tai žmogus, kurio visur pilna ir visur turi savo nuomonę, ir ta nuomonė yra solidi.

Albertas Sinevičius, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narių klubo prezidentas:

Romas- žmogus neeilinis, doras, pasišventęs bendram reikalui, nuskriaudęs tuo būdu savo šeimyną. Tai tikras draugas su puikia nuoširdžia šypsena ir nuoširdžiu juoku, ko daugelis žmonių neturi.

Juozas Olekas, Seimo narys, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras:

- Romualdą pažinau nuo pat pirmų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigimo dienų. Ir tuomet, ir pirmosios Vyriausybės laiku, ir vėliau jis pasižymėjo tuo, kad natūraliai visa savo esybe teigdavo tai, ką galvoja - nesvarbu, ar tai malonūs žodžiai, ar karti tiesa, ar tai būdavo sakoma draugams, ar oponentams. Be to, R. Ozolas visada stengdavosi rasti sprendimą - kad ir kokia kebli situacija būtų ir kokias aštrias ar priešingas nuomones dėstytų pašnekovai. Tai buvo viena iš Sąjūdžio stiprybių, ir man atrodo, šiandien Lietuvai tokios labai reikia.

Jonas Prapiestis, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius:

- Tai buvo stebinamai plataus intelekto žmogus, tai drąsiai galiu sakyti. Jis mane buvo įtraukęs į teisės leidinių leidybą. Mes pradėjome leisti „Teisės etiudų“ seriją. Deja, po to keitėsi laikai, spėjome tik dvi knygas išleisti. Buvome sutarę, kad bus leidžiamas „Namų advokatas“, pradžia buvo padaryta būtent prie R. Ozolo. Jis palaikė teisinės literatūros leidybą, o asmeniškai aš jam dėkingas, kad jis mane, jeigu taip galima sakyti, švystelėjo į politiką. Kai R. Ozolas buvo „Minties“ leidyklos redaktoriaus pavaduotojas, o aš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, gana dažnai buvau jo kviečiamas į įvairius pokalbius, susijusius su teisiniais klausimais, o po to jutau jo palaikymą, rėmimą ir tam tikra prasme nukreipimą į rinkimus.

Rytas Kupčinskas, buvęs Seimo narys:

- Nuoširdus žmogus, tas bendravimas buvo gražus, tikrai jis buvo įtikėjęs tuo, ką darė. Nemažai teko susidurti todėl, kad aš, būdamas Seimo nariu, buvau parlamentinės grupės su Čečėnija pirmininkas. Su R. Ozolu, kuris tikrai nuoširdžiai pritarė ir stengėsi padėti, kad būtų įtvirtinta Čečėnijos Respublikos nepriklausomybė, tikrai pavyko padaryti didelių darbų. R. Ozolas kartu su signatarais Algirdu Endriukaičiu, Romualda Hofertiene rūpinosi, kad Čečėnija gautų palaikymą iš mūsų Seimo. 1997 metais renkant Čečėnijos Respublikos prezidentą ir parlamentą aš ir R. Ozolas, A. Endriukaitis, Algirdas Patackas vykome ten kaip ESBO stebėtojai.

Algirdas Sysas, Seimo narys:

- R. Ozolą vertinu pirmiausia žmogiškumo prasme. Kiek esu su juo bendravęs, Romualdas leisdavo pajusti, kad yra labai jautrus, betarpiškas žmogus. Niekados neleisdavo kam nors pasijusti, kad jis yra aukščiau pašnekovo.

Rasa Budbergytė, Seimo narė:

- Mane stebino ir ligi šiol žavi R. Ozolo daugiaplaniškumas. Jis būdamas pirmiausia filosofu, sugebėjo giliai mąstyti ir sudėtingomis ekonomikos temomis. Kiek man žinoma, jo įžvalgos nepraranda savo aktualumo ir šiandien.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis:

- Aš neturėjau asmeninio ryšio su šiuo Nepriklausomybės Akto signataru. Tačiau aš, kaip ir daugelis, buvau pilietis, matęs ir stebėjęs jį nuo jo veiklos pradžios iki pabaigos. R. Ozolas klausėsi kitų ir juos girdėjo. Jis buvo politinės kultūros, o kartu ir plačios demokratijos pavyzdys. Manau, kad tuo keliu turėtume eiti vystydami mūsų politiką ir šalies demokratiją. R. Ozolas buvo žmogus, su kuriuo norisi būti. Savo pavyzdžiu jis rodė - kaip. Savo kalbomis - ką. Savo tikėjimu jis yra visada!

***

Seimo rūmuose atidarytoje parodoje per vizualinį pasakojimą pristatoma įvairialypė R. Ozolo - filosofo ir leidėjo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo, ideologo ir vieno iš lyderių, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjo ir redaktoriaus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės vicepremjero, dviejų Seimo kadencijų nario, Seimo pirmininko pavaduotojo, Centro judėjimo ir partijos pirmininko - veikla ir gyvenimo istorija.