Gamybininkai: tai yra žiauriau nei žiauriausia

Kas vagia?

AB „Rokiškio sūris" akcininkas Antanas Trumpa neslėpė, kad jo kurta ir tiek metų vadovauta bendrovė sunkiai pergyvena elektros pabrangimą:

„Mūsų produktų gamybos technologijos sunaudoja labai daug elektros. Elektra pabrango 3-4 kartus. Tiesiog pradedame darytis nekonkurencingi Vakarų Europos rinkose, kur eksportuojame savo produkciją. Pasikalbame su Vakarų pienininkais, bet ten elektra pabrango du kartus, o pas mus keturis kartus. Kaip galime su jais konkuruoti? Savo produktų kainų kelti negalime. Jei mūsų produktų kainos kils, tai dar labiau tapsime nekonkurencingi.

Tad situacija yra tokia, kokia yra. Kad iš tikrųjų įeitum į rinką, joje įsitvirtintum reikia joje pabūti mažiausiai penkerius metus. Išeiti iš rinkos galima, bet, jei išeisi, tai ir iš biznio išeisi.

Kol turime rezervų, tol dar laikomės, bet nežinau, kada baigsis šitos grynos nesąmonės.

Suprantu, kad elektros rinką veikia karas Ukrainoje, bet tai tik viena iš priežasčių. Pagrindinė priežastis - kas naudojasi šita situacija, tai, aišku, energetikai, o pirmoje eilėje nukenčiame mes, gamybininkai, paskui - ūkininkai.

Vienu žodžiu, tai yra žiauriau nei žiauriausia. Viduryje baltos dienos esame apvaginėjami ir niekas negali to vagies sustabdyti. Kas yra vagis? Nežinau - gal energetikai, gal jų tarpininkai? Padarytos tokios taisyklės, kad negali jų pakeisti. O taisyklės turėtų būti teisingos.

Mačiau per televiziją laidą. Kalbėjo, jog „Ignitis" per pusmetį uždirbo apie 1,5 šimto milijonų eurų gryno pelno (AB „Ignitis" grupės ataskaitos už 2022 m. I pusmetį duomenimis - 115 mln. eurų - aut. past.). Energetikai daugiau už bankus uždirba? Kai mes, AB „Rokiškio sūris", uždirbame 2 milijonus eurų ir džiaugiamės, nors žmonių pas mus dirba gal tris kartus mažiau! (AB Ignitis grupėje dirba 3 800 žmonių - aut. past.)."

Nesąmonė negali tęstis ilgai

Gal matote kokių nors išeičių, kaip patiems elektros apsukas bent kiek sumažinti?

„Ką mes galime padaryti? - atsakė „Vakaro žinioms" A.Trumpa. - Mes galime tik taupyti, kokią nors lemputę išsukti ir stengtis išgyventi. Juk šita nesąmonė negali per ilgai tęstis.

Mes taip ir darome, taupome, bet gamybos technologinių procesų negali sustabdyti, elektros čia neišjungsi, nes žaliavos suges, pienas surūgs. Čia ne geležis, kad padėjai į šoną ir lauki geresnių laikų.

Nežinau, kiek ir kuo grindžiama šita netvarka, bet ją sutvarkyti tikrai galima, tik ne nuo manęs tai priklauso. Juk pabrango kuras, nafta 1,5 karto, bet ne 4-5 kartus kaip elektra pabrango. Kai iki tokio elektros kainos lygio prieita, tereikia pakeisti taisykles ir padaryti tokią taisyklių priežiūrą, kad jos iš tikrųjų būtų teisingos ir teisingai naudojamos. Tada situacija elektros sektoriuje vėl normalizuotųsi. Rinkos niekas nenugalės, bet jos nereikia iškraipyti.

Bet taisyklėms pakeisti reikia politinės valios valdžioje. Taisyklės galioja Europos Sąjungos mastu. Laukiu, kad tokia politinė valia atsirastų. Jei visoje energetikos rinkoje pabrango 1,5-2 kartus nafta ir dujos, tai ne daugiau turi brangti ir elektra."

Apgavystė ir visi tyli

Ar dėl elektros pabrangimo tenka mažinti gamybos apimtis?

„Ne, gamybos apimčių nesumažinome, - patikino A.Trumpa, - bet jau trečias gamybos mėnuo dėl pabrangusios elektros yra nežmoniškas. Girdėjau, jog norėjo panaudoti Elektrėnų elektrinę, bet neleido, nes esą per pigiai pagamina elektrą. Pagrindinis principas - jei elektra pagaminama per pigiai, mažėja energetikų pelnai. Galimai tai vagystė. Galimai vyksta vagystė ir visi nedrįsta apie tai pasakyti. O energetikai uždirba milžiniškus pelnus. Aš daugiau nei 30 metų esu versle, bet tokių pelnų neregėjau.

Tokių milžiniškų pelnų, kokius gauna energetikai, turbūt negali būti be apgavysčių."

Sumažinsi šildymą - mirs viščiukai

Elektros bent trumpam išjungti negali ir paukštininkai. Kaip pasakojo Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas, paukštininkystėje ir dujos deginamos šildymui, ir naudojama elektra. Anot G.Kauzono, paukštininkystės įmonės - vidutinės ir stambios šio sektoriaus dalyvės - negauna iš valstybės paramos, kad įsirengtų suskystintomis dujomis apšildomas sistemas, nors jos yra pigesnės. Už elektrą irgi negauna kompensacijų. Tenka įrenginėti saulės baterijas savo jėgomis.

Paukštininkystės sektorius, kaip teigė G.Kauzonas, sunkiai atsigauna nuo Covid-19 pandemijos. Mat tada, užsidarius viešbučiams ir restoranams, sumažėjo paukštienos ir kiaušinių paklausa. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Dabar ši rinka šiek tiek atsigauna, bet kuras jau pabrango 2 kartus, dujos - 5 kartus, o elektra tiek brangsta, kad jos tiekimo sutartys sudaromos tik trumpam laikotarpiui.

Ar paukštininkystės sektoriuje įmanoma bent kiek sumažinti elektros naudojimą?

„Pardavime - vienai valandai išjungti elektrą įmanoma, - atsakė G.Kauzonas, - o paukščių perinime, auginime neįmanoma išjungti nei dujų, nei elektros. Reikia pastovios šilumos.

Vyriausybė pajėgi mums padėti, bet jos prioritetas yra daugiau politika. Vyriausybė padeda buitiniams energijos vartotojams, smulkiems ūkininkams, o stambūs ir vidutiniai paukštininkystės ūkiai negauna jokio Vyriausybės palaikymo. Nors paukštininkystės sektoriuje dirba apie 4000 darbuotojų, per metus šis sektorius sumoka apie 15-18 mln. Eur mokesčių. Tačiau per 5 metus gavo tik 7 mln. Eur paramos."

Komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas BESAGIRSKAS:

Prekybos tinklai gali laikinai, kelioms valandoms, išjungti elektrą, nes jie nėra gamybininkai.

Kaip kalba kai kurie gamybininkai, jiems belieka tik melstis, kad nukristų elektros kaina. Nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės. Kai kurie gamybininkai galėtų įsirengti saulės, vėjo jėgainę, bet jų įrengimas užtrunka dėl biurokratinių kliūčių. Kol gausi visus leidimus, praeis ir 2-3 mėnesiai.

Šiai būsimai žiemai, iš principo, galime sutaupyti tik dviem laipsniais sumažinę įmonių administracinėse patalpose šilumą, pritemdę elektros apšvietimą, bet tai sudarys tik menką dalį gamyboje sunaudojamos energijos.

Ši žiema taps išbandymu gamybos įmonėms. Dalis smulkiųjų gal neišgyvens. Receptų, kaip išgyventi, nežinau.

Ar galėtų padėti Vyriausybė? Teoriškai galėtų, jei būtų sumažintos biurokratinės kliūtys įmonėms įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Šiai dienai apie 90 proc. gamybos įmonių gauna energiją iš to paties bendro vamzdžio, bendro laido ir neturi jokių galimybių sumažinti energetikos kainas, sumažindamos elektros ar dujų vartojimą. Pavyzdžiui, azoto trąšų, stiklo gamyboje dujų niekaip nesutaupysi. Tad lieka tik teorinis sprendimas - kad valstybė sumažintų biurokratines kliūtis įmonėms statyti savo jėgaines. Ypač toms, kurios stato jėgaines savo teritorijose. Reikėtų, kad aplinkos sąlygų vertinimas, kai neduodi kyšio, o gamintojai nenori duoti kyšių, neužtruktų dvejus metus, kai pati jėgainė maždaug per 30 dienų pastatoma.

Kita vertus, ar privačiai statytis jėgaines apsimokės? Ne ateinančią, bet dar kitą žiemą, jei tikėsime ministru Dainiumi Kreiviu, vėl bus daug pigios energijos, bet šią žiemą vaizdas bus kitoks.

Elektros perdavimo sistemos operatorės AB „Litgrid" aukštosios įtampos tinklai yra rezervuoti visoje Lietuvoje. Kai kurie rezervuotojai nieko nestato, o mes per brangiai mokame už elektrą iš užsienio, kai tuo metu kažkas rezervavo mūsų aukštos įtampos tinklus.

Kai kas sako, kad rusų įmonės iš Kipro rezervavo mūsų tinklus, bet tai jau panašu į sąmokslo teorijas...