3 nuotr.Lygiai prieš 15 metų, 2008-aisias, trečiasis gruodžio trečdalis buvo labai panašus į šiemetį - kaip kad ir šiemet Lietuvos žmones jis gąsdino, kad sniego nebus ir prie Kūčių stalų rinksimės gal net su žibuoklių puokštelėmis rankose...
Tąsyk, likus gerai savaitei iki Kūčių, sutarėme su Justinu Marcinkevičiumi, kad švenčių proga gausiu jo interviu „Respublikai". Sutiko. Bet su viena sąlyga... Mano klausimai - raštu, jo atsakymai - taip pat.
Kaip tarėm, taip padarėm ir likus kelioms dienoms iki Kūčių, gruodžio 21 d. - JUSTINO telefono skambutis: atsakymai į visus 8 klausimus jau yra. Lekiu pas jį į Antakalnį. Puolu skaityti, bet akys nuslysta prie atsakymo į paskutinįjį klausimą su prierašu ranka:
„/.../ Norėčiau, kad būtų sniego. Kad Lietuva atrodytų kaip vienas bendras didelis balta staltiese uždengtas Kūčių stalas. Ir kad visi - bent sykį metuose - susėstume prie jo, kad sutilptume. Ir kad visiems užtektų duonos ir kalbos...
2008"
...Nei tądien, kai gavau Jo interviu, nei kitądien - nė vienos snaigės iš aukštai nusileidusios... O trečią, ir tai buvo gruodžio 24-oji, ankstokai nubudęs, nusileidau į laiptinės apačią, kad iš pašto dėžutės išsitraukčiau „Respubliką"...
Mūsų interviu yra! Dirst pro džiovyklos angeles į gatvę, o ten - geltona geltona... Gatvės žibintų apšviestas - SNIEGAS!
Kai rytas jau kiek švistelėjo, o geltonas sniegas, pasirodžiusios saulės nušviestas, virto baltut baltutėliu, paskambinau LINKĖTOJUI. Pasveikinau. Ir su Kūčiomis, ir su Jo išsipildžiusiu „norėčiau". O Jis, JUSTINAS: „..jau mačiau sniegą, jau mačiau...
BET TAIP NORĖČIAU, KAD KAŽKADA IMTŲ PILDYTIS IR KITI TEN UŽRAŠYTI MANO „NORĖJIMAI?.. „
* * *
Taigi, būtent dėl to šiemet mudu su žmona nusprendėme artimiausius mudviejų sieloms žmones ŠV. KALĖDŲ IR NAUJŲJŲ METŲ PROGA PASVEIKINTI, BET NIEKO JIEMS... NELINKĖTI...
Lai lieka JUSTINO linkėjimai, adresuoti mums prieš 15 metų. Ypač tie, kuriuos jis užrašė savo ranka... Juk ne taip jau ir svarbu - Kūčių rytą užklos Lietuvą balta staltiesė, ar kris šlapdriba. O gal lynos ar švies saulė... Svarbu, kad mes, Lietuvos žmonės, būtume arčiau vienas kito. Kad vienas kitą labiau jaustume, suprastume, o pajutę ir supratę, į valdžią rinktume tuos, kuriems LIETUVA YRA AUKŠČIAU UŽ JŲ PARTIJĄ AR FRAKCIJĄ...
Nijolė su Ferdinandu
