Reputacija svarbiau už moksleivių sveikatą?

„Man atrodo, kad valstybės pareiga yra įtvirtinti įstatyme nuostatą ir neleisti mokykloms pasirinkti, nežaisti demokratijos ir aiškiai pasakyti, kad bent jau mokykla turi būti ta vieta, kur tokie dalykai nebus toleruojami", - LRT radijui apie įregistruotas pataisas kalbėjo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Jeigu jaunimas žinos, kad juos kiekvieną dieną, įeinant į mokyklą ar dienos metu, gali patikrinti, tai veiks prevenciškai, ir tas negatyvus reiškinys, kuris daro labai daug žalos jaunimo sveikatai, bent jau persikels iš mokyklos į kitas vietas. Tai jau bus labai didelis pasiekimas", - pridūrė politikas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, vaikų daiktus mokyklose galima tikrinti, tačiau ugdymo įstaigų darbuotojai, atlikdami patikras, privalo išlaikyti pagarbą vaikui.

„Kalbant iš vaiko teisių pusės, yra svarbu, kad būtų užtikrinama pagarba pačiam vaikui ir jo daiktams. Kitas dalykas, svarbu išlaikyti vaiko privatumą, konfidencialumą", - akcentavo E.Žiobienė.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Mindaugo Akelaičio teigimu, pareigūnams nereikia tėvų sutikimo, jeigu yra aiškus pagrindas vaikų daiktų patikrinimui. Anot jo, tokia nuostata įstatyme, numatanti galimybę bet kuriuo metu tikrinti mokinių daiktus, yra reikalinga tik švietimo bendruomenei

„Policija jau labai daug metų akcentuoja, kad kiekvienai mokyklai yra tikslinga įsitraukti į ugdymo sutartis tą nuostatą, kad gali patikrinti be tėvų sutikimo mokinių daiktus", - pridūrė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto kancleris Julius Lukošius neprieštarauja tokios nuostatos įtraukimui į Švietimo įstatymą, tačiau ragina elektroninių cigarečių su įvairiomis priemaišomis plitimą spręsti kompleksiškai.

„Daugiau negu 10 metų egzistuoja tos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos mokykloms sudaryti tas sutartis, - pabrėžė J.Lukošius. - Aš neprieštarauju tai minčiai nustatyti privalomą sutarčių sudarymą, bet tikrai kviesčiau pagalvoti, ar mokyklos netikrina tų vaikų dėl to, kad sutarčių nėra. Nes, matyt, jeigu norėtų tikrinti, tai sudarytų sutartis ir galėtų tikrinti. Nuogąstauju, kad mokyklų administracijos, mokyklų vadovybės, gali net ir sudarę sutartis nesiimti priemonių tikrinti. Į šią neabejotinai didelę problemą reikia žiūrėti kiek įmanoma kompleksiškiau."

Anot A.Mazuronio, ugdymo įstaigos yra linkusios ignoruoti elektroninių cigarečių ir kitų nelegalių medžiagų plitimą, nes bijo susigadinti savo reputaciją.Birželio pradžioje atlikto vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, kas dešimtas Lietuvos mokinys kasdien vartoja tabako gaminius. Nors įprastas cigaretes naujai mėginančių rūkyti mažėja, elektronines cigaretes rūko 1/5 šalies moksleivių.

Komentuoja buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, sveikatos politikos ekspertė dr. Helga Marija Kauzonė:

Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi, sumažinti neteisėtos ir nelegalios veiklos rizikas, atskleisti ginklų ar kitų medžiagų, galinčių kelti pavojų, identifikavimą. Vis dėl to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent savivaldybės, kaip mokyklų steigėjos, žalingų medžiagų prevencijos organizavimo klausimu turi užimti esminį vaidmenį.

Savivaldybių administracijos turi imtis iniciatyvos ir padėti mokyklų administracijoms parengti arba peržiūrėti vidaus tvarkos taisykles, įtraukiant aiškią ir nuoseklią daiktų tikrinimo procedūrą. Tiek mokyklos, tiek mokiniai bei jų tėvai, turi aiškiai suprasti kodėl ir kaip tikrinami asmeniniai daiktai.

Be to ši procedūra turi būti pagrįsta vaikų orumo ir jų teisių apsaugos principais, bei atitikti galiojančius teisės aktus. Jos įgyvendinimas turi būti vykdomas laikantis teisėtumo, demokratijos ir teisingumo principų, nes bet kokios diktatoriškos ar autoritarinės praktikos ne tik yra nepriimtinos, jos rizikuos pačios procedūros ir jos tikslo diskreditavimu. Visų pirma - mokinių akyse. Priverstinių metodų naudojimas, net kaip įstatyminis reikalavimas, tik didintų socialinę įtampą ir neigiamai veiktų moksleivių emocinę sveikatą ir psichologinę gerovę.

Mokyklos jau dabar turi teisę nustatyti vidaus tvarką ir sudaryti tokią mokymo sutartį su mokinių tėvais, kurioje būtų numatyta galimybė tikrinti mokinio asmeninius daiktus. Tačiau praktikoje stebime, kad daugelis mokyklų tokios praktikos atsisako, aiškindami, kad nori išvengti reputacijos susigadinimo. Tai verčia kelti pagrįstą klausimą: ar mokyklų vadovai tikrai supranta, kaip mokyklos reputacija formuojasi?

Reputacija nesusideda iš to, moksleivių daiktai tikrinami ar ne. Ji formuojasi iš kitų vertybių, t.y. pastangų užtikrinti moksleivių gerovę bei saugumą. Juk mokyklos misija yra ne tik edukuoti, bet ir užtikrinti sveiką ir saugią aplinką, kurioje mokinys jaučiasi apsaugotas nuo smurto, prievartos ir prielaidų žalingiems įpročiams formuotis.