1 nuotr.Kadangi Lietuvos valstybė yra suinteresuota paskatinti aplinką tausojančią ir šalies gyventojų gyvenimo kokybę gerinančią daugiabučių renovaciją, ji skiria paramą visiems butų savininkams. Tiesa, skurdžiausiai gyvenantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys žmonės yra remiami papildomai ir už renovaciją nemoka nieko. Kokią dar paramą gauna butų savininkai?
Programoje gali dalyvauti tik pastatai, turintys daugiau nei tris butus ir pastatyti iki 1993 m. Jeigu po renovacijos jie atitinka numatytus kriterijus, valstybė butų savininkams suteikia atitinkamą kompensaciją.
Paramą gauna tie gyventojai, kurių būstai pasibaigus modernizavimo procesui pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Taip pat jie turėtų sutaupyti ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektams šis skaičius kiek žemesnis ir siekia 25 proc.
Sunkiausiai besiverčiantys nepaplonins piniginės
Ypatingą dėmesį valstybė stengiasi skirti nepasiturintiems gyventojams ir jiems visiškai padengia renovacijos išlaidas, todėl jie gali mėgautis pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir už tai nesumokėti nieko.
Tiesa, ši parama suteikiama butų savininkams, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Tarp šių gyventojų patenka ir tokią teisę turintys jau garbaus amžiaus sulaukę asmenys. Jiems yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat kredito ir palūkanų išlaidos.
Vis dėlto norėdami išlaikyti teisę tiek į paramą renovacijai, tiek pačią šildymo išlaidų kompensaciją, gyventojai turi dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
Solidžią paramą gauna ir kiti butų savininkai
Tačiau valstybė neužmiršta ir likusių būstų savininkų. Pirmiausia, jiems yra kompensuojama 30 proc. renovacijos kaštų, jei jie pasirenka šias energinį efektyvumą didinančias priemones: pertvarko ar keičia šildymo ir karšto vandens sistemas, apšiltina stogą ar išorines sienas, pertvarko ventiliacijos ir rekuperacijos sistemas, įstiklina balkonus, bendrojo naudojimo patalpas ar keičia langus, atnaujina liftus ir kt.
Jei nusprendžiama įsidiegti tokias priemones kaip balansinius ventilius ant stovų, modernizuoti seną ar naujai įsirengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, valstybė kompensuoja dar 10 proc. investicijų į būsto atnaujinimą.
Be to, valstybė visiems butų savininkams 100 proc. padengia projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
Parama gaunama ir už atsakingą požiūrį į aplinką
Pastatų sektoriuje slypi didžiulis potencialas, norint mažinti klimato kaitos įtaką mūsų planetai. Apskritai, šiandien net Europos 75 proc. pastatų vis dar yra energetiškai neefektyvūs ir sunaudoja apie 40 proc. visos energijos bei į atmosferą išleidžia 36 proc. visų šiluminį efektą sukeliančių dujų.
Todėl paskutinio kvietimo renovuoti daugiabučius metu buvo nuspręsta paskatinti tvarius pastatų sektoriaus žingsnius. Nuo šiol papildomą 30 proc. paramą gali gauti projektai, kuriuose diegiami šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, jėgainės ar kiti atsinaujinantys energijos ištekliai. Parama yra skiriama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
Suteikia lengvatines paskolos sąlygas
Galiausiai, butų savininkai turi galimybę pasiimti lengvatinį kreditą, kurio palūkanos pirmus penkerius metus siekia 3 procentus. Jam nėra taikomi jokie papildomi pasirašymo, išmokėjimo bei kiti mokesčiai.
Taip pat paskolą be jokių papildomų mokesčių galima grąžinti net nepasibaigus nustatytam grąžinimo terminui. Esant poreikiui, butų savininkai gali atidėti kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą ir šį procesą pradėti tik pabaigus rangos darbus ir pastatui gavus paramą.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 800 200 12.
Užs.9
