Reikalavimas nutraukti elektros „liberalizavimą“

„Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti. Trečiasis etapas apima mažiausiai energijos vartojančius namų ūkius, be to, kainas gali tekti fiksuoti rekordinėse aukštumose", - antradienį „Žinių radijui" teigė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Anot jo, dabar liberalizavimo procesas yra neefektyvus, nes nepriklausomų tiekėjų rinkoje yra per mažai, dalis jų susiję su valstybės įmonėmis, esama oligopolijos rizikos, kuri neužtikrina tinkamos konkurencijos ir geriausios kainos vartotojui.

Redakcijos nuotr.

„Efektyvus liberalizavimas bus tik tada, kai patikimų ir nepriklausomų tiekėjų skaičius bus gana didelis. Jeigu žiūrime į tiekėjus dabar, pusė iš jų susiję su valstybės įmonėmis, o iš viso galimų tiekėjų yra tik šeši, įskaitant ir „Perlas energiją". Dėl to prezidentūra įžvelgia riziką, kad liberalizacijos procesas gali nuvesti nuo monopolijos iki oligopolijos, kas irgi nėra tikslas - tikslas yra tai, kad vartotojus pasiektų konkurencinga kaina", - kalbėjo V.Augustinavičius.

Prezidento patarėjo teigimu, bandymas liberalizuoti elektros rinką iki šiol vyko nesėkmingai.

„Galima konstatuoti, kad pirmasis rimtesnis elektros rinkos liberalizavimo proceso egzaminas nebuvo išlaikytas, jo neišlaikė tiek tiekėjas, tiek ir valstybės institucijos, atsakingos už saugios reguliacinės teisinės bazės kūrimą ir veikiančių tiekėjų priežiūrą. Ministras Dainius Kreivys pripažino, kad reguliavimas buvo nepakankamas ir ketina imtis atitinkamų veiksmų", - sakė V. Augustinavičius.

„Vakaro žinios" primena, kad energetikos ministras D.Kreivys pirmadienį pareiškė, jog nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimą artimiausiu metu ketinama griežtinti - Vyriausybei bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų didinamas įmonių kapitalo reikalavimas, nustatomos aukštos kompetencijos energetikoje.

Tokių veiksmų ministerija ėmėsi po to, kai viena nepriklausomų tiekėjų - įmonė „Perlas energija" - penktadienį pranešė keičianti klientų sutartis: pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifas priklauso nuo elektros kainos biržoje.

Be kita ko, V.Augustinavičius pridūrė, kad ateityje reikėtų tobulinti nuo liepos mėnesio pritaikytą laikiną elektros kainų mažinimo mechanizmą, kuomet gyventojams skiriama 9 centų kompensacija už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę. Prezidentūros vertinimu, šią priemonę galima taikyti taikliau, o tai padarius, būtų galima kompensuoti ir didesnę elektros kainos dalį.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Matome, kad energetikos kainos banguoja ir kyla tiek globaliu mastu, tiek Lietuvoje. Matome, kad elektros kaina liepą pabrango beveik 60 proc., dujos - 64 proc. Tai yra didžiulis augimas. Visa tai matant sunku įsivaizduoti, kad tas laikinas elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas nebūtų pratęstas dar keletui mėnesių", - kalbėjo V.Augustinavičius.

Komentuoja buvęs dviejų kadencijų Seimo narys, Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų eksministras Kęstutis SKREBYS:

- Ar pritariate prezidentūros siūlymui atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą?

- Apie tai, kad reikia atidėti trečiąjį etapą, niekam nė klausimų neturėtų kilti. Bet aš manau, kad valstybė turėtų laikrodį atsukti dar labiau bei atšaukti ir antrąjį etapą. Mat skelbiama, kad „Perlas energija" turi beveik 200 tūkst. vartotojų. Tačiau tai yra tik namų ūkiai, tai yra, šeimos, tad realiai „Perlas energija" istorija susijusi su kokiais 600 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ir kai yra tokia krizė, nestabilumas, dauguma Europos valstybių kaip tik kuria instrumentus, kaip apsaugoti vartotojus. O mūsų valdžia nusiplauna rankas ir dar stumia žmones pas nepriklausomus (žodį „nepriklausomus" būtinai parašykite kabutėse) tiekėjus. Iš viso buvau sukrėstas, kai premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad žmonės patys pasirinko nepriklausomus tiekėjus, niekas jų ten nevarė. Bet palaukite, kaip tai nevarė? Juk buvo priimtas sprendimas, kad privaloma pasirinkti.

- Nes nepasirinkusiems kaina didės 25 proc.

- Būtent. Ar tai reiškia, kad nebuvo prievartos? Na, su šautuvu nevarė.

- Panašiai ir nuo „kovido" esą nebuvo privaloma skiepytis, niekas su šautuvu nevarė, tik kad suvaržė teises...

- Taip, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra pasakiusi (net įrašą išsaugojau), kad apie jokią žalą negalima kalbėti, nes visi skiepijosi savanoriškai ir net eilėse stovėjo.

- Kaip, jūsų nuomone, baigsis „Perlas energija" istorija - bus atimta licencija, įmonė bus įtikinta nelaužyti sutarčių?

- Ką reiškia „nelaužyti sutarčių"? Dėl to net advokatai ginčijasi, nes sutartyje įrašyta, kad prieš 30 dienų informavus vartotoją sutarties sąlygos gali būti pakeistos. Todėl klausimas, ar formaliai sutartys būtų sulaužytos.

Didesnis klausimas, kiek čia yra Vyriausybės kaltės. Juk nepriklausomas tiekėjas yra stipresnioji pusė, vartotojas dėl sutarties nesidera - kokią pateikia, tokią ir pasirašo. Jei Vyriausybė ar kitos institucijos prižiūrėtų, tokios sutartys net nebūtų galėjusios atsirasti.

Bet panašiai yra ir su bankais, su kuriais kone visi gyventojai yra sudarę sutartis. Bankai informavo, kad bus pakelti įkainiai - ir viskas. Ar kas su klientais dėl to derėjosi? Ne, sutartys pakeistos vienpusiškai.

- D.Kreivys, beje, pripažino, kad nepriklausomų tiekėjų reguliavimas buvo nepakankamas.

- Aišku, kad komiškai skamba, kai įmonė su 6 darbuotojais, kurios įstatinis kapitalas yra 100 tūkst. eurų, prekiauja elektra. Čia apie „Perlas energija" kalbu. O juk tai - rimta sritis, kodėl joje, kaip kitose licencijuojamose srityse, nereikalaujama didesnio įstatinio kapitalo, patirties toje srityje?

- Tai, kad nėra rimtos nepriklausomų tiekėjų atrankos, iliustruoja ir pernykštis faktas, kai „Vilniaus elektra" paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Pasitraukė, nors buvo patyrusi vos kelių šimtų eurų grynąjį nuostolį, įmonėje dirbo 8 žmonės...

- Prisimenu tą faktą, jis liudija, kokio lygio yra rinkos liberalizavimas.

- Ekspertai aiškina, kad „žaliosios" energijos savikaina yra iki 10 centų už kilovatvalandę. Tai kodėl tada vartotojus ji pasiekia jau keliskart brangesnė?

- Profesorius Vidmantas Jankauskas yra tai paaiškinęs. Pasirodo, jei vieni elektrą parduoda už 10 centų, kiti - už 50 centų, kaina biržoje nustatoma net ne pagal vidurkį, o pagal maksimalią kainą. Kitaip tariant, jei kažkas pardavinėja po 50 centų, tokia kaina ir yra.

- Bet juk tai absurdas. Įsivaizduokime, jei parduotuvei vienas kepėjas kepalą duonos tiektų už eurą, antras - už du, bet trečias imtų 30 eurų, visi kepalai kainuotų po 30 eurų.

- Su elektra būtent toks absurdas ir yra.

- Kaip manote, ar valdžia ryšis po Naujųjų metų pratęsti kompensacijas už elektrą bei dujas?

- Sunku pasakyti. Dėl ateinančios žiemos - daugybė neaiškumų. Bijau, kad bet kokiu atveju laukia didžiulis socialinis sprogimas. Skaičiau pranešimą, kad kariuomenė perka riaušių malšinimo įrangą, Panevėžyje (dalinio neminėsiu) organizuojamos riaušių malšinimo pratybos. Kariuomenė pratybas rengia. Reiškia, ruošiasi, kad žmonės ims protestuoti.

Informacija

Be „Perlas energija", vartotojams savo paslaugas siūlo dar 5 nepriklausomi elektros tiekėjai. „Vakaro žinios" trumpai pristato jų pagrindinius planus (kainos skelbiamos be valstybės kompensacijos).

„Egto energija" - planas „EGTO sąžiningas (birža)" - kilovatvalandę siūlo už 31,19 cento. Tačiau svetainėje pateikiamas paaiškinimas - itin painus. Rašoma, kad „pateikta prognozuojama sąskaitos suma apskaičiuota, remiantis 12 paskutinių mėnesių Nord Pool biržos Lietuvos kainų zonos vidutine kaina, bet ji negali būti vertinama kaip pastovus dydis ir kinta biržoje realiuoju laiku". Ar tai reiškia, kad kaina šokinės kas mėnesį ar net kas dieną - nepavyko išsiaiškinti, mat nurodytu telefonu 28 minutes niekas neatsiliepė.

„Elektrum" „Stabilus 36 planas" - 36 mėnesius fiksuota elektros kaina po 38,257 cento (prisiskambinti ir išsiaiškinti sąlygas - be šansų).

„Ignitis" iš viso siautėja. Planas „Minimalus" - 55,4 cento, „Optimalus" - 53,8 cento, „Išmanus" - Nord Pool biržos kaina plius 10,2 cento už kilovatvalandę.

„Birštono Elektra" siūlomo „Standartinio plano" kaina - 29,8 cento už kilovatvalandę, tačiau ir ši įmonė pateikia mįslingą pastabą: „Galutinė kaina skaičiuoklėje yra apskaičiuota, remiantis praėjusių 6 mėnesių elektros energijos kainos vidurkiu. Kainos kas mėnesį bus apskaičiuojamos pagal einamojo mėnesio biržos kainą, taikant buitinių vartotojų likutinius grafikus. „Birštono Elektra" aptarnavimo mokestis - 0,020 Eur/kwh."

„Enefit" plano „Superžalias" esmė - fiksuota kaina 72 mėnesiams (po 35,342 cento už kilovatvalandę). Kaip „Vakaro žinioms" paaiškino telefonu atsiliepęs įmonės konsultantas, tokią kainą vartotojas mokėtų, net jei elektra rinkoje smarkiai pabrangtų. O jei atpigtų, būtų galima sutartį nutraukti ir pereiti pas kitą tiekėją. Tik yra vienas „bet". „Enefit" taiko rezervacijos mokestį, kurio maksimalus dydis - 1,46 euro per mėnesį. Jo mokėti, kol būsite įmonės klientas, nereikės, tačiau jei sutartį nutrauksite anksčiau nei po 72 mėnesių, rezervacijos mokestį reikės sumokėti už visus iki sutarties pabaigos likusius mėnesius. Kitaip tariant, jei liks mėnuo - mokėsite 1,46 euro, jei 10 - 14,6 euro ir t.t.