Registrų centras visuomenei ir verslui atveria vis daugiau duomenų

Apie duomenų atvėrimą verslui ir visuomenei kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi.

„Lietuva turi pagaliau pakilti iš atvirų duomenų dugno ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio. Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir plėtoti savo produktus. Atviri duomenys – valstybės pažangos ir skaidrumo rodiklis, todėl Registrų centras turi šią politiką įgyvendinti“, – sakė A. Armonaitė.

EBPO duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė tik 32 vietą iš 34 šalių. Jei valstybės institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos rekomendacijas dėl didesnio kiekio turimų duomenų atvėrimo, Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu eurų.

Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai, kuris garantuoja visuomenės teisę žinoti ir yra liberalios demokratijos ramstis. Registrų centro vadovas A. Armonaitę patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti šiuo metu vykstančiose diskusijose Seime ir ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti duomenų atvėrimą ir teikimą žurnalistams.

Susitikimo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Registrų centras taip pat sutarė, kad, siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir užkirsti kelią krizėms, duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Tokią aukščiausius saugumo standartus atitinkančią ambasadą kaimyninė Estija yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva reikiama patirtimi.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti ir visokeriopą duomenų saugumą Lietuvoje. Pernai vasarą įvykęs incidentas, kurio metu po stiprios liūties Vilniuje vanduo užliejo valstybei gyvybiškai svarbias Registrų centro patalpas, tik išryškino fizines duomenų saugumo spragas. Susitikime Registrų centro vadovas pristatė priemones, kurių imasi, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.

Valstybinės reikšmės registrus ir informacines sistemas tvarkantis Registrų centras tęsia vieno iš pagrindinių strateginių įmonės uždavinių – platesnio duomenų atvėrimo visuomenei – įgyvendinimą. Neatlygintinam naudojimui visuomenei jau atviri dviejų nacionalinės reikšmės registrų – Nekilnojamojo turto ir Adresų – duomenys, o šį kartą atveriami jau trečiojo – Juridinių asmenų registro – duomenys: įregistruotų įmonių sąrašas su jų pavadinimais, buveinių adresais, informacija apie valdymo organus, įstatinį kapitalą ir kitais aktualiais duomenimis.

„Kryptingai tęsiame valstybės ir visuomenės įmonei keliamų lūkesčių įgyvendinimą ir žengiame dar vieną žingsnį atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu paremtos visuomenės link. Suprantame ir vertiname atvirų duomenų naudą valstybei, jos gyventojams, verslui, ypač startuolių bendruomenei, todėl ateityje toliau sieksime išsikeltų strateginių duomenų atvėrimo tikslų ir atversime daugiau naujų duomenų rinkinių. Na, o šiandien atverti Juridinių asmenų registro duomenys, tikiu, leis visiems turėti aiškų vaizdą apie šalyje esančius ir veikiančius juridinius asmenis: bendroves, viešąsias įstaigas, valdžios institucijas ir kitus. Neabejoju, kad jau netrukus išvysime ir praktinius šių atvertų duomenų panaudojimo pavyzdžius, kurie prisidės prie visų mūsų pažangos“, – teigia Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Visuomenei neatlygintinai pateikti net keli skirtingi Juridinių asmenų registro duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, registre įregistruoti juridiniai asmenys, pateikiant jų kodus, pavadinimus, buveinės adresus, įregistravimo datą, teisinę formą bei teisinį statusą. Analogiškas rinkinys atvertas ir apie iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotas bendroves ar organizacijas.

Šiuo metu Juridinių asmenų registre įregistruota daugiau kaip 250 tūkst. juridinių asmenų, kiekvienais metais jų skaičius padidėja po daugiau kaip 10 tūkst. naujai įregistruojamų įmonių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų teisinių formų juridinių asmenų. Išregistruotų juridinių asmenų sąraše galima rasti per 200 tūkst. juridinių asmenų, kurie šiandien jau nebeegzistuoja.

Atskirame duomenų rinkinyje pateikiami duomenys juridinių asmenų turimus valdymo organus (vadovus, valdybas ar tarybas). Šiuo metu jokių duomenų apie savo vadovą į Juridinių asmenų registrą nėra pateikę maždaug 28 tūkst., arba kas dešimtas juridinis asmuo.

Taip pat atverti duomenys apie juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių) įstatinį kapitalą. Nors Lietuvoje euras įvestas prieš šešerius metus, tačiau iš daugiau kaip 135 tūkst. įstatinį kapitalą turinčių juridinių asmenų trečdalio (45 tūkst.) įstatinis kapitalas vis dar nepakeistas iš litų į eurus.

Atverti Juridinių asmenų registro duomenys gali būti aktualūs ir nevyriausybiniam sektoriui. Į atskirus rinkinius išskirta informacija apie paramos gavėjo statusą turinčius ar jo netekusius juridinius asmenis (dažniausiai viešąsias įstaigas, asociacijas ar labdaros ir paramos fondus), taip pat apie praėjusiais metais atsiradusią galimybę įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą (NVO žymą).

Verslo bendruomenei stiprinti ir visuomenės pasitikėjimui verslui didinti atverti duomenys apie finansines ataskaitas pateikti vėluojančius juridinius asmenis. Taip pat pateikiami duomenys apie Juridinių asmenų registrui pateiktus dokumentus (nuostatus, įstatus, steigimo aktus ar kitus dokumentus).

Kiekvieną iš Juridinių asmenų registro duomenų rinkinių numatoma reguliariai atnaujinti, kad visuomenei nuolat būtų pateikiama aktualiausia informacija.

Siekdamas prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos bei skatindamas naujų aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų kūrimą, žinių ekonomikos vystymąsi, Registrų centras pirmuosius atvirų duomenų rinkinius visuomenei atvėrė dar 2019 metų viduryje, kai buvo atverti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie beveik 5 mln. Lietuvos NT objektų. Praėjusių metų viduryje šiuos duomenų rinkinius papildė Adresų registro duomenys – daugiau kaip 2 mln. unikalių adresų.

Atvėrus Juridinių asmenų registrą, kitu etapu numatoma iki kitų metų visuomenei atverti dar vieno svarbaus registro, t. y. Gyventojų registro, nuasmenintus duomenis. Vėlesniais etapais ketinama atverti ir kitų registrų, pavyzdžiui, Hipotekos ar Turto arešto aktų registrų, bei informacinių sistemų duomenis.

Užbaigus šį etapą, viešai bus publikuoti pagrindiniai duomenys iš svarbiausių registrų.

Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje, adresu www.registrucentras.lt/atviri_duomenys ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.