1 nuotr.Prieš keletą metų gerokai apibyrėjusi socialdemokratų partija, kai nuo jos atsiskyrę senbuviai įkūrė „socdarbiečių" (dabartinę Regionų) partiją, vėl apibyrėjo. Ją palieka ir prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriamos naujos partijos jungsis Neringos meras Darius Jasaitis, išsivesdamas didelę dalį Neringos skyriaus socialdemokratų. Socialdemokratų partijos byrėjimo įvykius aptariame su socialdemokratų partijos vicepirmininke Rasa Budbergyte.
- Ar ir kai kurių kitų skyrių socialdemokratai ketina palikti partiją?
- Ne, neturime žinių iš kitų skyrių, tik iš Neringos. Paskambinome ir aplinkiniams rajonams - Klaipėdai, Klaipėdos rajonui. Jokių panašių žinių.
- Ar D.Jasaitis, ar jo skyriaus nariai kam nors iš partijos vadovybės nurodė argumentus, kodėl nusprendė trauktis? „Nupirko" už gražius pažadus?
- Argi kas nors prisipažintų, jei ir „nupirko"? Žinau, kalbėjo su jais ir pirmininkė, ir M.Sinkevičius, tačiau nieko nebuvo įvardinta.
Kita vertus, reikia suprasti, kad S.Skvernelis buvo premjeru, kuris tam davė, tam nedavė, o tam dar daugiau davė. Neringoje vyko didžiuliai remontai. Nebuvau Nidoje, bet girdėjau, kad ten viskas buvo taip iškasta, kad net praeiti buvo neįmanoma. Kai esi premjeru, gali ką nors pamaloninti. Tiesa, tai tik mano spėjimai.
- Kodėl dabar, kai socialdemokratų partija vėl „ant bangos", esate reitingų lyderiai, norima ją iškeisti į naujai steigiamą partiją?
- Man tai labai keista. Jei būtų bloga padėtis - nesistebėčiau. O dabar... Bet naujos partijos steigėjai aktyviai dirba, „verbuoja", o mūsų Neringos meras visada buvo toks, kaip sakoma... Nerandu žodžio, bet jis visada turėjo prisitaikėliškumo.
Sunkus tas merų gyvenimas, reikia ištiesta ranka vaikščioti pas visas valdžias. Tačiau manau, kad D.Jasaitis mato perspektyvą, o S.Skvernelis jam yra ką nors prisižadėjęs. Ir Seime ne vieną kalbino, ko tik nežadėjo (tiesa, manęs nekalbino). Neabejoju, kad bandys ir daugiau mūsiškių į savo partiją įtraukti.
- Nes socialdemokratus būtų naudinga susilpninti, kadangi rinkėjų elektoratas panašus?
- Be abejo, mes ir „valstiečiai" būtume pagrindiniai konkurentai. Didžiąja dalimi konkuruojame dėl to paties rinkėjo.
- Kaip vertinate, M.Sinkevičiaus žodžiais, agresyvią ekspansiją, kurią vykdo S.Skvernelis su savo bendraminčiais?
- Toks gyvenimas. Jei kuri partiją, reikia daryti agresyvius žingsnius. Prisiminkime, kaip „bebrai" (buvę „socdarbiečiai", - aut. past.) nuo mūsų atskilo. Ko tik jie nedarė. Begalę agresyvių žingsnių, kad tik partija skiltų. Turėjome įdėti daugybę pastangų, kad sustabdytume griūtį. Aš, kaip partijos vicepirmininkė, važinėjau po skyrius, bandžiau stiprinti vienybę. Tai - didžiulis darbas. Agresyvus elgesys manęs nestebina. Politika nėra dalykas, kur daug vietos elegancijai. Jei būsi švelnus - nedaug pasieksi.
- Į naują partiją renkami žmonės, nepaisant jų partinės priklausomybės, ieškoma tik garsių pavardžių. Ar toks projektas gali būti sėkmingas ir ilgalaikis? O gal ištiks „bebrų" likimas?
- Taip elgiamasi, nes nėra jokios ideologijos. S.Skvernelis buvo labai liberaliai nusiteikęs premjeras. Nesakau, turėjo ir kairiosios politikos. Bet kas dabar neturi kairiosios socialekonominės politikos? Nes didelė dalis žmonių patys savo jėgomis nebegali išgyventi šiame besikeičiančiame pasaulyje. Ar tai būtų konservatoriai, ar tokie kaip S.Skvernelis, visi turi dalį kairiosios politikos: pensijų didinimas, pajamų auginimas ir t.t. Tačiau visi kiti S.Skvernelio sprendimai toli gražu nekvepia kairiąja politika. Pasakysiu pavyzdį: S.Skvernelio Vyriausybė darė daugybę dalykų, susijusių su centralizavimu, optimizavimu. Kitaip tariant, mažino valstybės kiekį. Tai tikrai ne kairiosios politikos požymis.
Kaip ten bebūtų, nemanau, kad S.Skvernelio partiją ištiks „bebrų" likimas. Vis dėlto jis šiuo metu turi gerą reitingą. Būdamas premjeru jis sumaniai įgyvendino politiką, ypač prieš rinkimus, pasinaudodamas didžiuliais pinigais, pasiskolintais rinkoje ir įmestais į mūsų gyvenimą. Kalbu apie tas vienkartines išmokas prieš rinkimus, pensijų didinimą. Jis sudarė politiko, kuris duoda, įvaizdį. Reputacine prasme tai - visiškai kas kita nei „bebrai", vadovauti G.Kirkilo ir J.Bernatonio.
Tiesa, kaip seksis, priklausys nuo to, ar jie suras ideologinę platformą, dėl kurios galės sutarti, aplink kurią burtis ir kuri padės išlaikyti vienybę. Nes tik pradžioje nesutarimų nėra. Po to jie pradeda lįsti. Taip yra su dabartine valdančiąja dauguma - jau prasidėjo vienų baksnojimas į kitus.
