(9)Kauno miesto savivaldybė neseniai buvo supriešinusi dalį gyventojų, pasiūliusi kelias Kauno rajono savivaldybės teritorijas prisijungti prie miesto. Dabar panaši situacija klostosi pajūryje. Vyriausybė spręs (tiesa, galutinį žodį tars Seimas), ar leisti Klaipėdos rajono pavaldume esančiam Slengių kaimui su visais, per 1000, gyventojais prisijungti prie miesto savivaldybės. Klausimas iškilo, nes esą tokią valią išreiškė patys gyventojai. Nors apklausoje tedalyvavo vos ketvirtadalis kaimo gyventojų, iš kurių tik kiek daugiau nei pusė nori oficialiai tapti miestiečiais.
5 nuotr.
Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlo pritarti projektui, kuriuo Slengių kaimas būtų priskirtas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai.
2018 m. rugsėjį Slengių kaimo gyventojų iniciatyvinė grupė pateikė pasiūlymą Vyriausybei keisti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų ribas (Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos Slengių kaimą priskirti Klaipėdos miesto savivaldybei).Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo iniciatyvinės grupės pasiūlymą ir vidaus reikalų ministro įsakymu paskelbė vietos gyventojų apklausą, kuri įvyko 2018 m. lapkričio 11 d.
Apklausoje tedalyvavo 26,80 proc. gyventojų (226 gyventojai iš 843 gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje), iš kurių 58,40 proc. pasisakė pritariantys, kad jų gyvenamoji vietovė būtų priskirta Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai. Šiuo metu Slengių kaimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos teritorijoje (sudaro 266,09 hektaro), ribojasi su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos miestu, nuo šio kaimo iki Klaipėdos miesto centro - 6 kilometrai, iki Klaipėdos rajono savivaldybės centro - Gargždų miesto, yra 20 kilometrų. Klaipėdos miesto taryba tokiam slengiškių norui pritarė, rajono taryba - ne.
Vienas iš minėtos iniciatyvinės grupės narių Rimantas Tamušauskas neslėpė, kad iniciatyva kilo dėl dviejų priežasčių. Viena - iki Klaipėdos atstumas mažesnis nei iki Gargždų. Antra - Klaipėdos miesto savivaldybė gerokai turtingesnė, todėl esą jei teritorija gražėtų tokais tempais kaip dabar, tinkamus standartus pasiektų tik po 100 metų.
„Rajono savivaldybė mūsų nenori paleisti, nes per metus netektų virš milijono eurų gyventojų pajamų mokesčio“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Tamušauskas, pasak kurio, teritorijoje gyvena virš 1000 žmonių.
Jam antrino Slengių seniūnaitis Šarūnas Šarnauskas.
„Gyventojai tikisi, kad gerės infrastruktūra, jei kaimas bus pavaldus miestui. Nes rajono savivaldybė dabar tik savo reikalus tvarkosi“, - tikino seniūnaitis.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad tik maždaug aštuntadalis Slengių gyventojų pritarė siūlymui prisijungti prie miesto, nes apklausoje dalyvavo ketvirtadalis, iš jų tik kiek daugiau nei pusė iniciatyvą palaikė. Todėl mano, kad taip iškreipiama demokratija.
2019 m. gruodžio 3 d. buvo pakeistas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, numatantis, kad ne mažiau nei 50 proc. turi dalyvauti apklausoje, iš jų ne mažiau nei pusė turi pasisakyti už. Tačiau apklausa buvo atlikta iki įstatymo pakeitimo, tai jai taikyti seni, daug liberalesni reikalavimai.
„Nenoriu plačiau pasakoti, kodėl kilo iniciatyva, tik pasakysiu, kad viskas prasidėjo, kai buvo pareikalauta atlaisvinti teritoriją, kad žmonės galėtų prieiti prie vandens telkinio. Tie, iš kurių buvo to pareikalauta, užpyko ir pradėjo procedūras. Tikimės kad nebus sukurtas precedentas ir Seimas nepritars siūlymui perskirstyti teritorijas. Juo labiau kad tam pritaria maža dalis gyventojų. Be to, mes jau tiek investavome į Slengius, nupirkome sklypą, pradėsime statyti mokyklą, darželį, daugiafunkcį centrą, į gatves daug investuojama. Jei teritorija bus atiduota miestui, vadinasi, ir mūsų investicijos bus jam atiduotos. Tikimės, kad nebus sukeltos tokios įtampos, kokios buvo kilusios Kaune. Aišku, Klaipėdos miestas norėtų perskirstymo, nes gautų nemažai mūsų surenkamo gyventojų pajamų mokesčio“, - tvirtino B.Markauskas.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikino, esą jo vadovaujama taryba nori Slengių prijungimo ne dėl to, kad kaimo gyventojų mokamas gyventojų pajamų mokestis atitektų miestui, o dėl to, kad esą tokia yra žmonių valia.
„Žmonių valia turi būti aukščiausias rodiklis visiems politikams ir institucijoms. Aišku, natūralu, kad miestas nori, jog kaimas, kuris nori prisijungti, būtų prijungtas, o rajonas to nenori. Dabar tik neaišku, ar Seimas bei Vyriausybė labiau žiūrės į procedūras, ar į žmonių valią“, - „Vakaro žinioms“ sakė V.Grubliauskas.
