„Rail Baltica“: žmonių norams vietos jau nėra

Turi įtarimų

Prieš kurį laiką redakcija sulaukė sunerimusių Kalvarijos savivaldybės gyventojų kreipimosi. Pasak žmonių, iš pradžių buvo parengtas vienas projektas, pagal kurį per jų rajoną einanti geležinkelio vėžė būtų buvusi tiesesnė ir kainuotų pigiau, tačiau vėliau jis netikėtai buvo pakeistas brangesniu variantu.

Vietos gyventojų nuomone, taip galėjo nutikti todėl, kad pagal pirminį projektą vėžė būtų ėjusi per vieno įtakingo veikėjo žemę, todėl šis, galimai pasinaudodamas turimomis pažintimis, padarė viską, jog projektas būtų pakeistas ir jo valdas aplenktų.

Taip pat, Kalvarijos gyventojų teigimu, prie šių pokyčių galėjo prisidėti ir viena iš Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų.

Žmonės teisybės bandė ieškoti ir teismuose, ir prokuratūroje, tačiau valstybinės institucijos palaikė rangovus.

Užpylė klausimais

Nieko aiškaus gyventojams nepasakė ir į susitikimą su jais rugpjūčio viduryje atvykę „LTG Infra" bei rangovų atstovai. Žmonės priminė, kad dar kovą raštu pateikė užklausą dėl galimybės koreguoti vėžę, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Daug neaiškumų kilo dėl kompensacijų už valstybės reikmėms nusavinamą žemę ir kitą turtą, iki galo nebuvo išsiaiškinta, kokio dydžio kompensacijas gaus paskolas ėmę ir namus statę ar ūkius kūrę vietos gyventojai. Užtat jie buvo patikinti, kad jokios moralinės kompensacijos už griaunamus gyvenimus negaus.

Žmonės abejojo ar po visų tiesimo darbų bus tinkamai sutvarkyti vietos keliai, nes gyvenimas aiškiai parodė, kad institucijų pažadai nuo jų darbų labai dažnai skiriasi, o sumaitotų bei likimo valiai paliktų kelių netrūksta visoje Lietuvoje.

Be atsakymo liko ir klausimas apie tai, kodėl geležinkelį reikia tiesti per gyvenamus namus bei ūkinius pastatus, jeigu aplinkui yra tuščios, nedirbamos žemės. Klausimų buvo ir daugiau, tačiau aiškių atsakymų žmonės taip ir nesulaukė.

Akis užtemdė milijonai

Pradėjus gilintis į Kalvarijų savivaldybės problemą, redakcija sulaukė analogiško prašymo iš Panevėžio rajone, Bernatonių kaime, įsikūrusios sodininkų bendrijos „Šilo".

Žmonės taip pat nerimavo dėl to, kad „Rail Baltica" tiesimas sugriaus jų ne vieną dešimtmetį puoselėtus sodus bei stebėjosi, kodėl vystytojai pasirinko būtent tokį sprendimą.

Taip pat sodininkams nepatiko tai, jog Panevėžio rajono merui Antanui Pociui ieškant išeities iš esamos situacijos, pastarajam „pagalius į ratus" pradėjo kaišioti Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Pasak jų, kalbėdamas apie kažkokią mistinę naudą miestui, R.M.Račkauskas stumia projekto, pagal kurį reikės nugriauti net 52 privačius statinius, variantą. Sodininkai išsakė prielaidą, kad merui galvą susuko prieš akis šmėžuojantis 0,5 mlrd. eurų, todėl jis nieko kito nebemato.

„Ponai valdininkai, mes reikalaujame: negriaukite mūsų gyvenimo. Nevažiuokite per jį buldozeriu", - laišką užbaigė sodininkai.

Situacija žinoma, sprendimo nėra

Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas redakcijai patvirtino, kad su situacija susipažino, tačiau patikslino, jog sprendimus priėmė ankstesnė rajono valdžia.

„Ankstesnio mero (Vinco Plikaičio - aut. past.) bei administracijos sprendimų, kodėl vietoje 3A pasirinktas 6A variantas, pakomentuoti negaliu. Mano žiniomis, projektuotojai šiuo klausimu žmonėms svarių argumentų nepateikė.

Rugpjūčio 16 d. buvo organizuotas susitikimas su gyventojais ir „Rail Baltica" geležinkelio vėžės projektuotojais bei projekto vadovais. Dabar vyksta specialiojo plano tvirtinimas (žemės paėmimas valstybės reikmėms).

Kalvarijos savivaldybėje yra griaunami apie 20 gyvenamųjų namų bei ūkių, naikinami verslai. Su kompensavimo tvarka susirinkimo metu šiek tiek aptakiai supažindinta, bet daugelis klausimų nebuvo atsakyti. Niekas su žmonėmis nekalba ir neatsako į nerimą keliančius klausimus. Taip yra, nes žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais ir tik kitoje stadijoje pokalbiai bus individualizuoti", - padėtį apibendrino N.Šidlauskas.

Panevėžio rajono savivaldybės meras A.Pocius nurodė, kad jo vadovaujama savivaldybė nepritaria per Panevėžio miestą eisiančios atkarpos statybai, tačiau savivaldybė nėra sprendimo priėmimo šalis.

Panevėžio miesto meras R.M.Račkauskas, kurio irgi buvo prašyta pakomentuoti sodininkų išsakytus nuogąstavimus, atsakyti nesiteikė.

Viskas nuspręsta

„Trasos alternatyva, kuria bus tiesiamas naujasis geležinkelis nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija, patvirtinta 2022 m. gegužę. Atrenkant optimalią alternatyvą vyko susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis. Atsižvelgiant į daugumos gyventojų nuomonę, parinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas - 6A alternatyva.

Patvirtinus optimalią alternatyvą, geležinkelio linijos trasa nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija jau nesikeičia. Galimi tik šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai, pavyzdžiui, gali kisti automobilių kelio vieta, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Balticos" projektavimo gairėse nurodytus parametrus", - paskutines Kalvarijos žmonių viltis palaidojo Susisiekimo ministerija.

Ministerijos teigimu, paimant privačią žemę ar statinius, gyventojams bus išmokamos kompensacijos pinigais pagal rinkos vertę.

„Suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais - atkuriamąja ir rinkos vertėmis. Gyventojams bus atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.

Dialogas su žmonėmis yra ypač svarbus, todėl organizuojami papildomi susitikimai su Kalvarijos ir kitomis savivaldybėmis bei bendruomenėmis, kad būtų atsakyta į visus visuomenei rūpimus klausimus. Šios diskusijos reikšmingos, siekiant rasti geriausius sprendimus, kurie atitiktų tiek „Rail Balticos" geležinkelio parametrus, tiek patenkintų būsimų geležinkelio keleivių lūkesčius. Teikti pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių tobulinimo gyventojai gali iki 2023 m. spalio 5 d.", - nurodė institucijos atstovai.

Galima modeliuoti

O štai Panevėžio rajono sodininkų situacija dar gali pasikeisti.

„Sprendimai dėl Panevėžio geležinkelio mazgo plėtros dar nepriimti. Visuomenei šių metų rugpjūčio 17 d. organizuotame viešame susirinkime buvo pristatytos trys „Rail Balticos" projekto Panevėžio regione alternatyvos. Šiuo metu vyksta visuomenės, institucijų ir projekto rengėjų siūlymų vertinimas ir tik po to bus pasirinkta viena optimali alternatyva bei pereinama į sprendinių konkretizavimo stadiją", - skelbia Susisiekimo ministerija.

Komentuoja advokatas Mažvydas MISIŪNAS:

Šioje situacijoje susiduria viešieji ir gyventojų interesai bei visuomenės poreikis, kurį jau nustatė Seimas pripažįstant projektą „Rail Baltica" ypatingos valstybinės svarbos projektu.Galima matyti iš bendruomenės pateikiamų dokumentų prokuratūrai ir teismui, kad poveikio aplinkai vertinimas nebuvo ginčijamas, visgi kokią įtaką vėžės statyba ir eksploatavimas darys jų interesams, sveikatai, aplinkai, dar negalime spręsti. Tai bus matoma tik tuomet, kai vėžė bus eksploatuojama, tad gyventojai dar turės galimybę kreiptis dėl papildomų kompensacijų už vėliau atsiradusią žalą jų interesams, sveikatai bei turtui.

Žalos aplinkybės, vertinant šalutinį atsiradusio triukšmo ir vibracijos poveikį žmonių sveikatai, taip pat turės būti nustatytos. Be to, žalą dėl poveikio naminiams gyvūnams ir aplinkai, transporto taršos sukeltą žalingą poveikį sveikatai ir aplinkai, teisingo kompensavimo už gyvenamosios vietos priverstinio pakeitimo ir priverstinio išsikeldinimo bei darbinės veiklos nutraukimo, taip pat galima nustatyti ir ateityje, pasikeitus aplinkybėms, statybų eigoje ar pan.

Teismai suformavę praktiką, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Kiekvienu atveju reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus.