Ragina skiepytis, nors nežino, kokio antikūnų kiekio reikia

Ministras nežino

„Ar buvo kada tarp ekspertų ar kitur diskutuojamas klausimas dėl saugaus antikūnų kiekio žmogaus organizme? Spaudos šaltiniuose skaitome įvairias nuomones įvairiose valstybėse.

Profesorius V.Kasiulevičius socialiniuose tinkluose yra paminėjęs, kad mūsų valstybėje galėtų būti nustatyta tokia antikūnų minimali riba, kad žemiau jos atsparumas koronavirusui būtų labai rizikingas. Jo paminėta riba buvo 300 antikūnų organizme.

Gerbiamas ministre, ką galėtumėte šiuo klausimu pakomentuoti? Tokia žinia galbūt paskatintų žmones aktyviau išsitirti antikūnų kiekį organizme ir aktyviau skiepytis stiprinamąja vakcina", - į A.Dulkį kreipėsi parlamentaras Antanas Vinkus.

Deja, iš ministro aiškaus atsakymo Seimo narys nesulaukė.

„Žmonių, besitikrinančių būtent kiekybiniu ar pusiau kiekybiniu serologiniu tyrimu, daugėja. Tai yra gera žinia - vadinasi, žmonės rūpinasi.

Su ekspertų taryba prie Vyriausybės esame diskutavę ir diskusija tebesitęsia, nes, pasakysiu atvirai, nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą, koks tikslus tas skaičius galėtų būti. Tikslaus skaičiaus nesame sutarę, bet, be abejo, diskusija tęsiama", - kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Ribos nenustatė

„Vakaro žinios" primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė sprendimus dėl Galimybių paso pokyčių. Vienas jų - šis „dokumentas" galios ribotai net ir pasiskiepijus dviem dozėmis nuo „koronos". Išskyrus atvejus, jei tyrimai parodys reikiamą antikūnų skaičių. Kas yra „reikiamas antikūnų skaičius"?

„Svarstymo metu, kai klausimą svarstė ministerijų kancleriai, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė nuomonę: svarbu, kad antikūnų būtų. Kiekis šiuo metu neskaičiuojamas. Ekspertai dar nėra sudarę kažkokių algoritmų, tarp jų nėra sutarimo. Todėl, jei niekas nepasikeis, Galimybių pasas bus išduodamas, jei jų bus", - „Vakaro žinioms" paaiškino minėtą projektą parengusi Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės patarėja Indrė Gasperė.

Lietuva ir vėl išsišoko

Mokslininkai dėl to iki šiol neturi vieningos nuomonės.

„Susitarti galima tik iš dalies, būna, kad gydymo įstaigos įvertina 500. Bet būna, kad žmonės, net ir turintys didesnį antikūnų rodiklį, suserga, tai yra labai individualu", - yra sakęs ministras A.Dulkys.

Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga portalui tv3.lt, vertinant antikūnų kiekį, siūlė orientuotis „Delta" atmainai apsibrėžiant 1000 BAU/ml vertę.

„Nors neturime tikslaus skaičiaus, bet bent nubrėžkime empirinę ribą remiantis esamais duomenimis. Jei atlikus tyrimus prie „Alfa" atmainos ta riba buvo 500 BAU/ml, tai prie užkrečiamesnės atmainos padauginkime iš 2. Tada žmonėms bus kiek aiškiau, kai bus riba.

O jei yra 3000-5000 BAU/ml, tai kam tą imuninę sistemą papildomai dirginti?" - retoriškai klausė jis, pridurdamas, kad „niekur pasaulyje nerekomenduojama tirtis antikūnų, bet Lietuvoje įvesime tokią tvarką, tad būsime pirmieji".

Nesitiki vieningos rekomendacijos

Vienas žymiausių virusologų prof. Saulius Čaplinskas konkrečių skaičių irgi neįvardina.

„Tikslaus klinikiniuose tyrimuose patvirtinto atsakymo, koks specifinių antikūnų kraujo serume tyrimo rodiklis (jų kiekis BAU/ml) apsaugos nuo pakartotino užsikrėtimo ar kliniškai išreikštos ligos, nėra. Tyrimų duomenys rodo, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4-6 mėn. periodu sukuriama 80 proc. apsauga nuo „Alfa" atmainos sukeliamos simptominės ligos.

„Delta" atmaina yra bent 60 proc. labiau užkrečiama už „Alfa" atmainą. Koronaviruso „Delta" atmaina yra vienas greičiausiai plintančių virusų - jo plitimo greitis prilygsta ar net viršija vėjaraupių viruso plitimo greitį (ar daug iš mūsų nesirgome vėjaraupiais?). Todėl, daugumos ekspertų nuomone, apsauginė antikūnų riba koronavirusui (įvertinus „Delta" atmainos savybes) galėtų būti ne mažiau nei 1000 BAU/ml. Jeigu antikūnų tyrimas parodo mažesnę vertę, revakcinacija yra prasminga ir tikslinga", - dėstė jis savo feisbuko paskyroje.

Profesorius „Vakaro žinioms" sakė, kad bent jau artimiausiu metu vargu ar bus vieninga mokslininkų rekomendacija dėl saugaus antikūnų skaičiaus.

„Vienas dalykas - kiekvieno asmens imuninė sistema į virusą reaguoja labai skirtingai. Antras dalykas - daug kas priklauso nuo gaunamo viruso kiekio bei jo savybių: kokia atmaina ir t.t. Galų gale priklauso ir nuo žmogaus sveikatos būklės tuo metu, gleivinės būklės - ar ji bus išsausėjusi, ar atvirkščiai. Užkrato galimybė priklausys ir nuo to, ar dėvimos medicininės kaukės, ar ilgai būname pavojingoje aplinkoje ir panašiai", - aiškino S.Čaplinskas.

Vyriausybė nesirėmė medicina

Pasak jo, skirtingi organizmai įgauna skirtingą antikūnų kiekį. Vieni žmonės jų daugiau įgyja natūraliai persirgę, kiti - po skiepo.

„Tačiau bendrai galima pasakyti: jei žmonės perserga natūraliai, dauguma įgauna daugiau antikūnų, nei pasiskiepijusieji. Tačiau yra vienas „bet": ligos metu išeikvojami organizmo resursai, išeikvojama sveikata, imunitetas, kuriam paskui reikia laiko atsigauti.

Kita vertus, vakcina stimuliuoja specifinių antikūnų atsiradimą, kas gali būti efektyviau nei po ligos atsiradę antikūnai. Bet ligos antikūnų spektras platesnis.

Kategoriško atsakymo nėra. Tačiau liga gali atnešti nepageidaujamų pasekmių, todėl geriau nerizikuoti ir pasiskiepyti, ypač nesirgusiems. Bet prasminga pasiskiepyti ir persirgusiems, nes tada imunitetas dar labiau sustiprinamas - gaunamas hibridinis imunitetas. Tai jau seniai yra įrodyta", - pažymėjo prof. S.Čaplinskas.

Tačiau Vyriausybės sprendimo išduoti Galimybių pasą žmogui, turinčiam minimalią ribą antikūnų, profesorius nekomentuoja.

„Nekomentuoju, nes Galimybių pasas yra techninis, politinis sprendimas, o ne medicininis. Aš kalbu tik tai, ką sako virusologija", - akcentavo S.Čaplinskas. Vienas žymiausių Lietuvos infektologų prof. Alvydas Laiškonis irgi neįvardino konkrečių skaičių.

„Mokslu antikūnų norma nėra nustatyta, nes žmonėms, priklausomai nuo organizmo būklės ir kitų faktorių, saugus yra skirtingas antikūnų skaičius. Po antikūnų tyrimo kiekvienam žmogui individualiai turi būti įvertinama, ar jo antikūnų skaičius yra saugus, kad ir pats neužsikrėstų, ir kitų neužkrėstų.

Noriu akcentuoti, kad su kiekvienu mėnesiu po skiepo antikūnų skaičius mažėja, o kai kuriems jie ir visai nepasigamina. Todėl ir nutarta, kad trečią kartą tikslinga skiepyti nebe po 6 mėnesių nuo antro skiepo, o po keturių", - įsitikinęs A.Laiškonis, kuris sako nesuvokiantis Vyriausybės sprendimo Galimybių pasą išduoti ir turintiems minimalų antikūnų skaičių.

„Sprendimas priimtas remiantis politiniais, o ne medicininiais kriterijais", - reziumavo A.Laiškonis.