„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų, apsaugos linijų – pirmasis elementas yra koncertina, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora. Tai būtų 4 metrų aukščio metalinė tvora su Y formos viršūnėmis, kur papildomai turėtų būti montuojama koncertina ir toliau būtų diegiami kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie jau šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, kontrolės pėdsakų juosta, stebėjimo kameros, patrulinis kelias“, – ketvirtadienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas.

Pasak jo, buvo nuspręsta po tvora neįrenginėti betoninio pamato.

„Buvo pasirinktas variantas, kad nebus diegiamas pamatas. Bus tik betonuojami stulpeliai. Ir taip pat dalis šitos tvoros būtų įkasama į žemę“, – pasakojo R. Liubajevas.

VSAT vadas pateikė ir numatomą sienos statybos kainą bei trukmę.

„Šiuo metu, pagal kitų šalių praktiką, tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 mln. eurų“, – sakė jis.

„Visos 508 kilometrų sienos ruožo dengimas šiomis sistemomis pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie 2 metus“, – tvirtino R. Liubajevas, kartu pažymėdamas, kad tikimasi, jog fiziniam barjerui būtų suteikiamas valstybės svarbos objekto statusas, o tai galbūt leistų paspartinti statybas.

Trečiadienį į Lietuvos teritoriją neįleistas 321 nelegalus migrantas. Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 19 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 4110.

Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Šiuo metu tokie užsieniečiai yra apgyvendinami VSAT padaliniuose – Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokyklos bendrabučiuose Medininkuose (Vilniaus r.), pasienyje su Baltarusija veikiančiose užkardose ir Druskininkų savivaldybėje esančio Švendubrės upių pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

Taip pat migrantai, be Rūdninkų stovyklos, yra apgyvendinti ir savivaldybių suteiktuose objektuose Alytaus mieste ir rajone, Ignalinos, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

Lietuva pradėjo tiesti ir fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

Pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.

Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

Primename:

Dar liepos pradžioj vyriausybė pranešė, kad tvora gali kainuoti per 40 mln. eurų. Konservatorė Ingirda Šimonytė šią savaitę sakė, kad tvora kainuos per 100 mln, eurų. Šiandien VSAT vadas informavo, kad tvora gali kainuot virš 150 mln.

Gilėjant migrantų krizei neapsikentę Lietuvos gyventojai pradėjo protestuot prieš valdžios neveiklumą ir negebėjimą saugoti Lietuvos teritoriją. Prieš keletą dienų Dieveniškių gyventojai nenorėdami priimti nelegalų į savo gyvenvietę pradėjo blokuoti kelius, jiems į pagalbą per savaitgalį sugužėjo neabejingi piliečiai iš visos Lietuvos, daugiau apie tai skaitykite: Valdžia nusprendė paauklėti Dieveniškių gyventojus?